Sudegusio Teatro Aktoriai

24 dalis

///
Prabėgo keletas mėnesių.
Egzaminai parašyti, aplikacijos į universitetus pateiktos. Prieš akis matau finišo juostą. Kitą savaitę mums įteikinės atestatus ir pagaliau galėsime atsikvėpti, atsipalaiduoti ir pamiršti visą stresą.
-Mažute, galime pasikalbėti?-pabudino iš sapnų Benas, žvelgdamas į mane.
-Žinoma..-pasimuisčiusi lovoje tariau ir šiek tiek atsitraukiau nuo Beno krūtinės, tam, kad galėčiau pažvelgti jam į akis.
-Aš patekau į Harvardą ir tu tai žinai,-jis perbraukė ranka man per plaukus ir nutaisė rimtą veidą. Kažkodėl žinojau, kad dabar manęs lauks nelabai linksmas pokalbis,-tas atstumas...
-Benai, mus skirs pusvalandis kelio.-nusijuokiau ir atsisėdau. Pažvelgusi jam į akis bandžiau suprasti kas atsitiko, kad jis nori viską nutraukti.
-Mes mokinsimės, susirasim naujus draugus universitete, tas pusvalandis bus per daug.... Juk žinai, kad nenoriu tavęs skaudinti.-jis nuleido akis ir paėmė mane už rankos.
-Kur dingo tavo palaikymas? Pažadai visuomet būti šalia? Kur išgaravo meilė?-bandžiau sulaikyti ašaras, bet vien nuo minties, kad Benas mane palieka, man darėsi silpna.
-Kodėl tu nesupranti, kad darau tai ne tik dėl savęs?-jis šiek tiek įsiuto, bet greitai nusiramino.-Nenoriu tavęs palikti...
-Tai kodėl palieki?-nusišypsojau ir papurčiau galvą.-Ar aš tau buvau tik mergina su kuria tu tryneisi mokykloje? Ar tu visada žinojai, kad aš tau tik tarpinė stotelė? Galbūt esu tau per prasta, nes neatsiduodu tau? Gali man paaiškinti kodėl staiga pusvalandis iš visos paros tau pasidarė per daug?-nušokusi nuo lovos atsitraukiau nuo Beno, nes dabar nebežinojau ar iš vis gerai pažinojau šį vaikiną.
-Tu... Tu pabandyk suprasti.-jis rankomis užsidengė veidą.
-Suprasti ką?-nusijuokiau pro ašaras.-Kad tu žadi išdulkinti visas universiteto merginas, o aš tau tik stabdis? Ar suprasti tai, kad tu man melavai vėl ir vėl ir vėl, tik tam, kad turėtum ką pabučiuoti kai užsinori?-priėjusi prie lango įsmeigiau akis į vėjo kilnojamus medžio lapus ir pabandžiau nusiraminti.
Netrukus Beno rankos apvijo mano liemenį ir stipriai suspaudė glėbyje. Visas pyktis išgaravo per sekundę ir atsirado tik didžiulė žaizda širdyje. Aš jį myliu visa savo širdimi ir trokštu turėti ateitį kartu, tačiau visus šiuos mėnesius buvau kvailinama ir tai ko noriu aš niekada nebus.
-Išeik.-tariau tyliai, nes jei būčiau pasakiusi tai garsiai, viskas būtų tape tikra.
-Aš atsiprašau.-jis taip pat sušnabždėjo ir atlaisvino savo rankas. Jos nukrito nuo mano liemens ir staiga man pasidarė tragiškai šalta.
-Tikiuosi jauti gėdą. Noriu, kad tai ką padarei man amžiams užgultų tavo širdį. Ir jei manai, kad galėsi toliau ramiai gyventi, klysti. Patikėk manim kai sakau, kad karma nelaukia ir tu dar pajausi tai ką dabar jaučiu aš.
Benas išėjo trenkdamas durimis ir ašaros pasileido tekėti veidu.
Tas niekšas. Kvailas berniokas. Mergišius. Didžiausias pašlemėkas.
Teisūs tie kurie sako, kad nuo meilės iki neapykantos yra vienas žingsnsis. Manau aš žengiau tą žingsnį.
//
Vakare grįžo tėtis ir pasiteiravo kodėl Benas ne su manimi. Tikriausiai mes iš tiesų leidome daug laiko kartu. Gaila, kad visas mano laikas buvo išvaistytas. Bepasakodama kas nutiko šiandien dieną vėl prapliupau verkti ir viskas tapo aišku. Juk merginos neverkia kai santykiuose viskas gerai. Mano tipiškas tėtis pagrasino, kad susidoros su Benu ir padarys taip, kad jo planas išdulkinti visas merginas universitete neišsipildytų. Manau galit ir patys išsaiškinti kaip. Tačiau aš jam neleidau, nors man ir patiko ši idėja. Matot, aš jau netekau mamos, tėtį dar norėčiau paturėti.
//
Praėjo savaitė. Šiandien gausiu diplomą ir išsilaisvinsiu iš šios velnio irštvos kurią kiti dar vadina mokykla. Žinoma pamatysiu ir Beną... Tačiau nešvaistysiu jam laiko. Jis nevertas mano žvilgsnių, dėmesio ar ašarų. Jei reikės išsipjausiu akis.
————————
Kaip pastebėjot keliu retai, nežinau ar įdomias dalis 😶 Tai dėl to, kad dingo motyvacija kurti kadangi nežinau kur "keliauti" su šia istorija. Nusprendžiau padaryti didžiulį laiko šuolį tam, kad man būtų įdomu kurti, o jum skaityti. Sekanti dalis dar bus šiame laike, o jau sekančios po keletos metų istorijoje 🙂 Ačiū, kad skaitot ♥️