Sudegusio Teatro Aktoriai

9 dalis

"Aš tik noriu ir toliau su tavim bendraut." Jis atsakė kiek pagalvojęs.
Aš iškvėpiau visą orą ir nusišypsojusi linktelėjau. Stengiausi neatrodyti per daug nusivylusi jo atsakymu. Jis nori likti draugais ir nieko daugiau. Tikriausiai pamatęs kokia nuobodi moksliukė esu nusprendė, kad mums verčiau nebandyti.
Man neskaudėjo... Pft... Aš to ir tikėjausi.
"Ath?" Mano dėmesį patraukė prie manęs pasilenkęs Benas.
"Ką?" Suraukiau antakius nesuprasdama ko jis nori.
"Aš tavęs paklausiau klausimo... 3 kartus jei tiksliai, o tu tiesiog sėdi ir tyli. Gerai jautiesi?" Benas tyliai sukrizeno, o aš papurčiau galvą.
"Jaučiuosi puikiai." Nuleidau akis, nes kas kart į jį pažvelgus prisimenu, kad mes niekada nebūsim kartu ir mano simpatija jam turi baigtis.
Ir man pasiseks jį pamiršti. Juk simpatijos keičiasi dažnai ir man tiesiog reikia ieškoti kito vaikino. Tiesa?
"Ath!" Jis surėkė ant viso kambario ir privertė mane pašokti. Supratusi, kad ir vėl jį nuignoravau, nuraudau.
"Atsiprašau. Aš išsiblaškius." Nekaltai nusišypsojau.
"Klausiu paskutinį kartą, nori važiuot pas Asheną?" Jo balsas buvo labai ramus. Jei būčiau jo vietoje, dabar kraustyčiausi iš proto.
"Žinoma, tik persirengsiu." Linktelėjau ir atsistojusi ėjau prie kambario durų.
"Aš einu su tavim, nes tu tikrai pamirši kur ėjai po 5 minučių." Jis tarė tyliai purtydamas galvą. Jo plaukai šiek tiek užkrito jam ant akių ir mano ranka pati kilo juo patraukti, bet susivaldžiau.
ATHENA, valdykis.
Abu nuėjome į mano kambarį ir aš išsitraukiau džinsus bei megztinį. Nieko ypatingo, nieko puošnaus, nes nesiruošiu nieko vilioti. Nuėjusi į vonią persirengiau ir išėjusi Beną radau stovintį toje pačioje vietoje kurioje ir palikau. Jis apžiūrinėjo mano kambarį lyg tai būtų jam dar niekada nematytas dalykas.
"Galim eit?" Susirinkusi būtiniausius daiktus priėjau prie jo.
"Gražiai susitvarkei kambarį." Jis suspaudęs lūpas palinksėjo, o aš šiek tiek suraukiau kaktą.
"Aš padėjau vos kelis rėmelius ir tiek... Žinai, mano išmėtyti daiktai ant spintelių ir grindų nėra dekoracijos." Nusišypsojau pastebėjusi, kad mano kambaryje ir velnias galvą nusisuktų. "Bet jis tikrai atrodo geriau negu tavasis."
"Ei." Jis pažvelgė į mane piktu žvilgsniu. Jei žvilgsniai galėtų žudyti...
"Nesusireikšmink dėl savo kambario." Nekaltai iškėliau rankas.
Beno veide atsirado maža šypsena. "Ant tavęs aš niekada nepyksiu, Princese."
"Ar galiu įrašyti šiuos žodžius?" Pakėliau antakius ir atidariau kambario duris. "Nes tikrai netikiu, kad laikysiesi savo žodžio." Nusišypsojau.
~
Pas Asheną atvažiavome per 15 minučių. Jo namas buvo gana panašus į Beno. Toks pat didelis ir nereikalingas. Kiek žinau Ashenas neturi brolių ar seserų, tad šis namas man šaukte šaukė "dulkių kaupykla". Niekad nesuprasiu kam reikia 10 kambarių kai užtenka ir 3. Nors iš kitos pusės, čia tikriausiai rengiami nepakartojami vakarėliai. Žinoma aš nieko apie juos nenutuokiu, nes niekada juose nedalyvauju.
Įėję į vidų išgirdome garsų merginos juoką.
"Tikiuosi jis nepamiršo, kad mes atvažiuojam, nes kitaip pamatysim tai ko dar nematę." Jis pakilnojo antakius, o aš pajaučiau pykinimą. Tikiuosi jis neįskaudins mano Mari.
Ėjau paskui Beną, nes jis bent jau žinojo kur eina. Jei mane paliktų vieną šiame name aš spėčiau pasiklysti per 2 minutes.
Užlipome laiptais ir įėjome į toliausiai esantį kambarį. Benas nedrąsiai atidarė duris lyg bijodamas to ką pamatys jo viduje. Ačiū visiems šventiesiems, kad abu vakaro dalyviai buvo pilnai apsirengę.
"O! Ath!" Sušuko Mari pamačiusi mane.
"Mari?" Šiek tiek suraukiau antakius pamačiusi ją visą išsipusčiusią.
"Atspėjai!" Atsakė per daug linksmai.
"Ar tu girta?" Nužvelgusi ją dar kartą paklausiau ir sulaukiau pikto Asheno žvilgsnio.
"Ji visiškai blaiva." Atsakė Ashenas neleisdamas Mari prakalbti.
"Visiškai girta." Linktelėjo Mari ir nudelbė akis į žemę.
"Žinai, dabar viskas atrodo labai įtartina." Pažvelgiau į Asheną kuris tik pavartė akis.
"Mes nieko nedarėm ir aš nieko neverčiau jos daryti." Supratęs mano užuomeną atsakė ir pažvelgė į Beną lyg laukdamas palaikymo.
"Aš tavęs nekaltinu." Pagalvojusi atsakiau, nors tai ir nebuvo gryna tiesa. Nenorėjau susipykti su Ashenu, nes tada supyks ir Mari, o tada Benas pasirinktų jų pusę ir aš likčiau viena. Ne, ne, ne. Aš tikrai nedarysiu šios klaidos.
"Kadangi mes abu girti, jūs irgi turit prisigert, nes kitaip jum nebus smagu!" Su besiveliančiu liežuviu kalbėjo Mari ir strikinėjo ant žemės.
"Atsisakysiu." Atsisėdusi ant lovos, šalia Asheno tariau.
"Nagi! Tai bus tavo pirmas kartas!" Ji pakilnojo antakius ir aš staiga užsinorėjau ją užmušti. Gerai, kad Benas buvo per daug susikoncentravęs ties Ashenu ir nekreipė dėmesio į mus.
"Mes einam pasikalbėt." Piktu balso tonu pareiškė Benas ir nelaukęs Asheno išėjo.
"Kaip suprast?" Mari patempė lūpą kai Ashenas išėjo paskui Beną.
"Ai žinai, vyriški reikalai." Pavarčiau akis.
"Eh, nesvarbu. Reikia tave prigirdyti!" Ji suplojo rankomis.
{Beno POV}
Buvau tiesiog įsiutęs. Jei tai būtų animacinis filmas, man iš ausų veržtųsi dūmai, nes puikiai žinojau ką sugalvojo Ashenas. Jis gal ir atrodė kaip nekaltas avinėlis, bet tikrai toks nebuvo. Jei sudėtume mano, Eriko ir Randolfo merginų su kuriomis miegojome skaičių, vistiek neperkoptume Asheno. Puikiai žinau jo visus melus ir gudrybes su kuriomis jis prisivilioja merginas į lovą.
"Prašau nepamokslauk." Jis pasakė prieš man pradedant.
"Aš ne tavo tėvas." Pavarčiau akis. "Niekada nepamokslauju. Tik noriu, kad žinotum. Mari neverta tavo žaidimų."
"Jo, jo." Pavartė akis Ashenas. "Jos visos geros, o aš blogas. Ji raudonkepuraitė, o aš vilkas." Pašaipiai kalbėjo jis.
"Tu sakei, kad bandysi su ja iš tikrųjų." Sukryžiavau savo rankas ties krūtine.
"Aš ir bandau. Juk dar su ja nepermiegojau." Trūktelėjo pečiais jis.
"Ir kiek tai truks? Kiek dar ištempsi iki tol kol ja pasinaudosi, o paskui numesi? Aš puikiai tave pažįstu."
"Tai mano gyvenimas." Jis tarė šaltai. "Jei nepatinka, visada gali nutraukt su manim ryšius." Jis abejingai nusišypsojo ir aš vos susivaldžiau jam netrenkęs.
"Taip ir bus jei Mari liks įskaudinta." Tariau ramiai.
"Nuo kada tau ji rūpi?" Jis nusijuokė garsiau. "Žinau atsakymą. Tau ji nerūpi, bet kadangi ji Athenos draugė tai tu turi apsimest rūpestingu."
"Ką? Aš visada tau kartodavau, kad nustotum šitus žaidimus. "Aš nekaltas, ar nori būti mano pirmoji?" Pamėgdžiojau jį.
"Jo, jo." Jis pavartė akis.
"Paklausyk pats savęs." Sukišau rankas į kišenes ir rengiausi eiti atgal pas Athena.
"Aš toks esu." Patylėjęs atsakė.
"Puikiai žinai, kad tai netiesa." Rimtai pažiūrėjau į Ashena ir pamačiau jo veide liūdesį. Šitam vaikinui tikrai reikia pagalbos. Įdomu galima užsikoduoti nuo sekso?
Praėjo dar 20 minučių ir mes vis dar kalbėjomės apie jo problemas kurių jis turėjo tikrai nemažai. Tiesą sakant kiek vieną kartą kai pradedi su juo kalbėtis jis pradeda tauškėti kaip kokia merga.
"O kaip tau su Athena?" Mano smegenys vėl įsijungė kai išgirdau jos vardą.
"Draugai." Trūktelėjau pečiais.
"Rimtai?" Jis pervertė akis ir nusijuokė. "Mokykloj visos kabinasi ant kaklo, o ji tave friendzonino?" Jis garsiai nusijuokė ir privertė mane nusišypsoti.
"Nevisai... Verčiau čia aš pasakiau, kad norių būti draugais, bet neteisk manęs." Nuleidau akis ir įsmeigiau jas į žemę. Širdis pradėjo plakti greičiau prisiminus šiandienos pokalbį ir kaip baisiai aš susimoviau.
"Seni, tu esi kažkas ypatingo." Jis patapšnojo mano petį ir vėl prapliupo juoktis. Žinau, kad esu beviltiškas, bet ir Ashenas nebuvo niekuo geresnis. Žinoma nieko nesakiau, nes šiandien jau pykomės.
"Gerai, grįžtam į kambarį." Patraukęs jo ranką nuo savo peties pradėjau lipti laiptais link Asheno kambario. Durys buvo šiek tiek pravertos, o viduje buvo visiška tyla.
Ashenas suraukė savo antakius ir įėjo į kambario vidų. Ant žemės mėtėsi tuščias alkoholio butelys, o kambaryje nesimatė tų dviejų pamišėlių.
"Negi jos išlipo?" Pamatęs atidarytą langą paklausiau, o Ashenas tik nusijuokė. Išlipę pro langą pamatėme jas sėdinčias ant stogo ir kažką dainuojančias. Sakyti, kad jos buvo girtos neužtenka. Jos buvo visiškai nusitąšusios.
"Ath..." atsisėdęs šalia jos atsidusau ir pajaučiau stiprų degtinės kvapą.
"Ką?" Ji atsisukusi plačiai nusišypsojo savo balta šypsena ir privertė vėl pagalvoti apie tai kaip stipriai norėčiau ją pabučiuoti.
"Nieko." Atsakiau paprastai ir pažvelgiau į Asheną kuris dabar laikė apkabinęs Mari. Ji beveik miegojo, tad nutarėme eiti į vidų.
"Prašau nevežk manęs namo, mano mama mane užmuš." Ji sušnabždėjo lipdama atgal į kambarį.
"Verčiau mane." Sušnabždėjau sau po nosimi.
"Gali ją paguldyt gretimam kambarį, aš miegosiu čia su Mari." Jis atsakė negalvojęs.
"Ei!" Suriko Ath "Jei išgirsiu jus darančius kažką tai gero nelaukit." Vos pastovinti ant kojų kalbėjo ji.
"Gerai, einam." Pastūmėjau ją link durų. "Labanakt." Pažvelgiau į Asheno akis ir jis linktelėjo. Tai buvo mano užuomena, kad jis nekibtų prie girtos merginos.