Sudegusio Teatro Aktoriai

4 dalis

"Laba diena." Pasisveikinau su Beno mama kuri buvo virtuvėje.
"Sveika mieloji, nori valgyti?" Paklausė ji
"Ne, pietavome su Benu ir draugais." Švelniai nusišypsojau
"Ar jis su tavim elgiasi gražiai?" Ji nusišypsojo plačia šypsena kuri man priminė Beną
"Taip." Nusijuokiau ir Benui įėjus į virtuvę, nuėjau į savo kambarį.
Pasidėjau kuprinę ant lovos ir pati kritau ten pat. Nežinojau kur pasidėti ir ką begalvoti. Aš su Benu? Niekada nebūčiau to pagalvojusi. Net nežinau kodėl sutikau... Viskas jaučiasi taip teisingai ir gerai.. Juk tai tik nekaltas vaidinimas.
"Ką veiki?" Į mano kambarį įsiveržė Benas ir nutraukė visas mintis.
"Ar tavęs nemokė belstis? Galėjau būt nuoga!" Suinkščiau ir mečiau į jį pagalvę.
"Būtų dar geriau." Jo šypsena praplatėjo
"Ko nori?" Pavarčiau akis
"Vakare važiuosiu į miestą ir tu kaip mano mergina važiuosi kartu." Jis pasakė ir nepaliko vietos abejonėms.
"Galiu pasikviest Mari?" Pakėliau antakius
"Manau ją jau pakvietė Ashenas." Tai pasakęs jis išėjo, o aš pagriebusi telefoną surinkau Mari numerį.
"Klausau" ji atsiliepė pavargusiu balsu.
"Tau viskas gerai?" Sunerimusi paklausiau
"Eh... Jo." Pagalvojusi atsakė ir aš sukrizenau.
"Apie ką dabar mastai?" Padėjusi galvą ant pagalvės paklausiau
"Apie viską." Atsiduso ji.
"Aš irgi.." užmerkiau akis.
"Keista kaip viskas pasikeitė... negaliu patikėt, kad tu sutikai." Ji sukikeno.
"Aš irgi negaliu." Nusijuokiau kartu su ja.
"Gal tai tik į gerą? Tau jau senai laikas buvo susirasti vaikiną." Tarė ji.
"Juk tu supranti, kad mes iš tiesų ne pora?" Staigiai atsisėdusi tariau.
"Taip, taip. Mačiau kaip tu į jį žiūri." Nusijuokė ji.
"Na, o aš mačiau kaip tu žiūri į Ashena." Atkirtau jai.
"Ah taip. Jis... Jis kažkas tokio." Ji atsakė su akivaizdžia šypsena veide.
"Gerai, nenoriu girdėt tavo seiliojimųsi. Susitiksim vakare." Tai pasakiusi padėjau ragelį.
Užmerkusi akis net nepajaučiau kaip užmingu.
~
Atsibudau kai buvo jau gana tamsu. Nesuprantu kaip tiek išmiegojau, tikriausiai labai pavargau mokykloje.
Išlipusi iš lovos šiek tiek susvirduliavau, bet vistiek išėjau iš kambario.
"Labas rytas Princese." Išgirdau Beno balsą
"Dabar vakaras." Atsakiau šiek tiek irzliai.
"Blogai miegojai?" Jis priėjo arčiau su šypsena veide.
"Ne." Papurčiau galvą ir lėtai užmerkiau akis. Vis dar svirduliuojanti bandžiau išsilaikyti ant kojų.
"Tau reikia prisėsti." Nusijuokė Benas ir prilaikė mane už pečių, kad nenukrisčiau. Aš nusišypsojau ir atmerkusi akis grįžau į kambarį palikdama pravertas duris.
"Kada einam į miestą?" Paklausiau garsiau
"Dabar." Jis atsakė iš savo kambario.
Šiek tiek pasitvarkiusi išvaizdą ir užsidėjusi batus išėjau iš kambario ir nusileidau laiptais į apačią. Mama sedėjo svetainėje su vyno taure. Šalia jos buvo ir Beno mama.
"Mes važiuojam į miestą." Pasakiau jai su šypsena veide ir pamačiau kaip ji nustemba.
"Tikrai?" Ji išpūtė akis ir nusišypsojo.
"Nu mam, juk ne pirmą kartą išeinu iš namų." Šiek tiek išraudusi tariau.
"Aš tiesiog nustebusi." Ji atsakė vis dar besišypsodama. "Grįšk normaliu laiku, negerk, nerukyk ir neleisk man gailėtis, kad tave pagimdžiau."
"Gerai." Nusijuokiau ir papurčiau galvą. Palikau ją ir nuėjau prie lauko durų.
"Matai kaip gerai, kad atsiradau tavo gyvenime. Dabar tu išeini iš namų, darai mamą laimingą..." jis nusišypsojo
"O žinai ką darau labai nelaimingu?" Pakėliau antakius
"Ne.." kiek pagalvojęs tarė.
"Mano tėtį." Plačiai nusišypsojau. "Tad elkis su manim kaip princese, jei nenori supykdyti jo. Prisimink, kad aš esu tėvelio dukrytė.
"Ach tu..." jis papurtė galvą. "Manipuliuoji manimi?"
"Ne, tik perspėju."
~
Išlipome iš mašinos ir nuėjome ten kur buvo daug garso. Atrodo, kad mieste vyko kažkoks koncertas. Ant pastatytos scenos grojo grupė. Net nenutuokiau kas jie tokie, bet ir nerūpėjo. Nemėgau metalo.
Staiga savo rankoje pajaučiau šiltą delną. Benas nusišypsojęs sunėrė mūsų pirštus ir patraukė mane arčiau jo. Buvau visai pamiršusi, kad dabar mes pora.
Apsidairiusi radau Mari stovinčią su Asheru, Eriku ir Randolfu. Buvo keista matyti ją bendraujačią su kažkuo kitu, o ne manimi. Bet aš buvau laiminga, kad šis 'žaidimas' praverčia ir jai.
"Sveiki." Plačiai nusišypsojau pasisveikinusi.
"Hey." Atsakė visi vienu metu ir nusijuokė.
"Na, matau, kad gerai leidžiat laiką." Pakilnojau antakius.
"Ir tu atrodai ne ką prasčiau leidžianti." Mirktelėjo Mari pamačiusi mūsų sunertas rankas. Aš tik pavarčiau akis ir nukreipiau žvilgsnį.
Kol visi palaikė pokalbį aš dairiausi aplinkui. Atpažinau kelis vaikus iš mūsų mokyklos. Dauguma jų žiūrėjo į mane kaip į raupsuotą. Keli net nufotografavo.
"Kodėl mus fotografuoja?" Nekreipusi dėmesio, kad visi buvo pačiame pokalbio įkarštyje tariau.
"Dalinasi žinia su draugais." Atsakė Randolfas po kiek laiko. Supratusi ką jis turi omenyje nutilau.
"Kokia žinia?" Lyg ką tik atsibudęs paklausė Erikas ir privertė visus nusijuokti. Na jis tikrai nebuvo šviesiausiai šviečianti lemputė šiame draugų rate.
"Erikai, jie fotografuoja mane su Benu. Tikriausiai jiems keista matyti niekam nežinomą merginą kartu su populiariuoju futbolininku."
"Aaa." Supratęs numykė.
"Na, manau, kad mes kartu žino jau visa mokykla, tai galim eit kažkur kitur." Suspaudęs mano ranką savojoje tarė Benas. Aš pavarčiau akis, bet nieko nesakiau. Nežinau kodėl tikėjausi kažko daugiau, juk aš esu tik priedangstis nuo merginų.
Visi pajudėjome link parko ir susiradę staliuką prisėdome. Benas paleido mano ranką ir staiga man pasidarė labai šalta. Nupurčiusi kvailas mintis atsisėdau prie Mari ir įsikabinau į jos ranką.
"Viskas gerai?" Sušnabždėjo man į ausį Mari.
"Aha." Kuo linksmiau atsakiau.
"Taigi, jūs visi žaidžiat futbolą?" Linksmai paklausė Mari.
"Ne... Na taip, išskyrus Eriką." Atsakė Ashenas
"O kas yra su Eriku?" Paklausiau su šypsena veide ir atsisukau į jį.
"Turėjau traumą, bet man viskas gerai." Atsainiai atsakė ir nusišypsojo.
"Aš nesuprantu kaip tu gali didžiuotis tokia trauma." Papurtė galvą Benas.
"Kokią turėjai traumą?" Paklausė Mari
"Jam einant gatve pakrypo koja, dar pridursiu, kad lygioje vietoje ir jis išsilaikęs ant kojų paslydo ant plytelių ir krito tiesiai ant šiknos. Susilaužė pirdikaulį." Atsakė Randolfas ir visi vaikinai pradėjo juoktis išskyrus Eriką. Aš vos laikiausi nepratrūkus juoktis, bet Mari visiškai sugadino mano pastangas kai iš jos akių pradėjo bėgti ašaros. Visi nenustodami juokėmės geras 5 minutes kai po truputį nusiraminom.
Kelias minutes tiesiog sedėjome tyloje ir karts nuo karto prisiminę pasakojimą nusijuokdavome.
"Gal norit važiuot pas mane?" Paklausė Benas ir aš prisimerkusi į jį pažiūrėjau.
Visi ilgai negalvoję sutiko, net ir Mari. Tad susirinkę daiktus ir įlipę į savo transportą išvažiavom. Benas visą kelią namo nekalbėjo, bet labai dėl to nesikrimtau. Žinojau, kad nėra dėl ko ant manęs pykti, jis tikriausiai tik paskendęs savo mintyse.
~
Mamų svetainėje jau nebuvo, tad mes visi 5 sukritome ant sofų ir pradėjome ieškoti gero filmo... Na filmo ieškojo Ashenas ir Mari, Benas ieškojo užkandžių, Erikas su Randolfu kalbėjo apie pokemonus, na o aš... Bandžiau prisiminti ką maniau apie šiuos vaikinus prieš tai kol jų nepažinojau. Prisimenu tik tai, kad jie man atrodė tokie tolimi ir nepasiekiami. Niekada nemaniau, kad taip artimai bendrausiu ir pažinosiu. Viskas taip keista...
"Pasidalinsi savo mintim?" Lyg iš niekur nieko atsirado Benas šalia manęs.
"Ne.." pagalvojusi tariau ir nusišypsojau.
"Kodėl? Negi galvojai apie kažką blogo.." jo akys patamsėjo, o šypsena praplatėjo. "Taip ir žinojau, kad galvojai apie mane."
"Durnius." Sumurmėjau sau po nosimi ir užsidengiau kojas pledu. Benas šiek tiek pakilo nuo sofos ir mano širdis pradėjo plakti greičiau. Nenorėjau, kad jis išeitų ir atsisėstų kitur. Norėjau ir toliau klausytis jo kvailų remarkų, švelnaus juoko ir jausti jo sklindančią šilumą.
Wow, mergyt, ramink arklius.
Kodėl aš taip jaučiausi? Kodėl jis mane pradėjo traukti nuo pačių pirmų pažinties sekundžių?
Benas niekur nenuėjo, jis tik prisitraukė saldumynus arčiau savęs.
Po ilgo filmų rinkimo ekrane pasirodė ledynmetis ir mes visi pažvelgėm į du kaltinamuosius sėdinčius su plačiomis šypsenomis. Nusijuokusi įsipatoginau sofoje ir pamiršusi viską kas vyksta aplinkui įsitraukiau į filmą.
~
Atėjus dešimtai vakaro visi snūduriavome ir jau tikrai nebežiūrėjome filmo. Šiek tiek prasibudinęs Ashenas parvežė Mari namo, Erikas su Randolfu išėjo netrukus ir likome mes dviese, beveik miegantys einant ledynmečiui.
"Apie ką tu galvojai kai atėjęs paklausiau?" Prabilo Benas
"Apie jus." Tingėdama galvoti atsakiau
"Blogo?" Paklausė tokiu pačiu tingiu balsu
"Ne.." atsakiau ir sukaupusi visas jėgas pratęsiau "jūs kitokie negu maniau."
"Tu irgi kitokia." Ilgai negalvojęs atsakė
"Gera kitokia ar blogia kitokia?" Tyliai nusijuokiau.
"Aišku, kad gera, princese."