Demono vaikas (II dalis)

Trečias skyrius. Senieji Atakanos požemiai (3)

Ravena pabudo, išgirdusi keistą garsą, pakėlusi galvą apsidairė ir netoliese pamatė Neptūną. Jis sėdėjo nusisukęs ir mėgino įžiebti ugnį. Į viršų kilo mažos, šviesą spinduliuojančios žiežirbos.

– Neptūnai? – sukuždėjo ji.

Po kelių minučių užkūręs laužą, berniukas atsisuko ir plačiai nusišypsojo.

– Pagaliau nubudai, – atsikvėpė, eidamas prie draugės.

Ravena gūžtelėjo pečiais, lįsdama iš savo miegmaišio.

– Bet jaučiuosi keistai. Kas atsitiko?

– Tu bandei mane išgydyti ir atidavei man beveik visą savo energiją, o paskui aš dalį jos sugrąžinau tau.

Mergaitė išpūtė akis.

– Bet kodėl jaučiuosi kažkaip kitaip, jei dalį savo energijos atgavau?

– Nes gavai dalį ir mano energijos.

– Oho, kaip? – net aiktelėjo ji.

– Ta energija, kurią atidavei, susimaišė su manąja. Dabar mano kūne yra dalis tavo energijos, o tavajame – mano, – berniukas akimirką tylėjo. – Bet nutiko dar šis tas...

– Kas? – Ravena susidomėjusi prisislinko arčiau.

Neptūnas galvos kilstelėjimu parodė į savo petį.

– Tu mane išgydei. Tau pavyko pasinaudoti savo gydymo galiomis.

– Tikrai?

– Jeigu netiki, galiu parodyti, kad žaizdos nebėra. Ačiū, tu man labai padėjai.

– Nėra už ką, – nuraudo ji.

– O dabar patarčiau pailsėti, galių naudojimas naujokus labai vargina, neplanuoju tavęs nešti per tuos tunelius, – šyptelėjo jis.

Ravena linktelėjo. Vaikai kurį laiką tylėjo ir klausėsi, kaip lašai teška į akmenines grindis. Mergaitė žvelgė į draugą, vis negalėdama atsistebėti, kad pavyko jį išgydyti. Paskui Neptūnas ėmė raustis kuprinėje ir išsitraukė Šešėlių knygą.

– Kol ilsėsiesi, patikrinsiu, ko dar joje yra. Kaip Febas sakė, galbūt pravers.

Ravena atsigulė ant miegmaišio viršaus ir įdėmiai stebėjo draugą. Neptūnas kurį laiką sėdėjo atsirėmęs į akmeninę sieną ir vartė Šešėlių knygą, bet netrukus jo žvilgsnis kažkur užkliuvo.

– Čia yra dar viena pentagrama, – prakalbo jis. – Ateik pažiūrėti.

Ravena sujudo greitai ir įsitaisiusi prie draugo įsmeigė akis į knygą. Kaip jis ir sakė, viduryje buvo nupiešta pentagrama, o aplink ją – daugybė žodžių, kurių mergaitė nesuprato, nes viskas buvo parašyta lotyniškai.

– Ką visa tai reiškia? Ar mums reikės daryti dar kažką? Gal Febas kažką praleido?

– Nesu tikras, leisk patikrinti.

Berniukas išsitraukė iš kuprinės žodyną ir atvertęs jį peržiūrėjo keletą žodžių reikšmių.

– Ne, tai nė kiek nesusiję su Nebūties pasaulio vartais, – netikėtai šyptelėjo jis. – Čia nurodyti vartai į kitas karalystes ir pasaulius, tai ko man ir reikėjo.

– Betgi tai nuostabu! – apsidžiaugė Ravena. – Dabar galėsi rasti savo tėvus!

– Taip, bet tai nebus taip paprasta, tų karalysčių čia tiek daug.

– Bet kodėl jos visos pažymėtos pentagramoje? – nesuprato ji.

– Todėl, kad jų vartai Žemės planetoje išdėstyti taip, kad sudarytų pentagramą. Štai čia yra Požemių karalystė, matai? Vartai į ją yra į šiaurę nuo Žvejų kaimelio. Vakaruose yra Vandenų karalystė, o rytuose – Dvasių.