Chapter four

674 48 0
                                        

Violet

"Aš nekenčiu mokyklos." pasakė Elle su nuobodžiu veidu. Šiandiena nebuvo išskirtinė diena, tai nuobodi diena ir nuobodžios pamokos. Aš sukrizenau ir Elle pailsino savo galvą ant mano peties. Mes žiūrėjom į Jay esantį priešais mus. Jis buvo ramus ir neatrodė, kad jam nuobodu.

"Sveikos merginos!"

"Labas, Jay." pasakiau šypsodamasi, o jis nusijuokė pamatęs Elle.

"Ar tau nuobodu, Elle?" ji palinksėjo ir neatsakė, tuomet staiga pakėlė galvą nuo mano peties ir išsišiepė.

"Kodėl gi nenuėjus pas Vio į namus po mokyklos? Žinot, paruošti namų darbus ir valgyti picą?" Aš palinksėjau pritardama, bet Jay papurtė galvą.

"Ah, negaliu! Turiu padėti broliui po mokyklos," jis atsakė sukrizendamas. Aš liūdnai patempiau lūpą ir tuomet suskambo skambutis. Galbūt šiandiena pasitaisys, nes... kita pamoka yra dailė.

Bet tai reiškia susitikimą su Harry. Praėjo savaitė po to lango atsitikimo, ir juočiuosi kvailai. Matau jį kiekvieną dieną, atrodo, kad jis yra visur.
Visur. Ką gi, jis yra mano kaimynas ir jis lanko tą pačią mokyklą kaip aš, bet jis turi visas pamokas su manimi? Tai beprotiška. Aš nesu liūdna, tiesiog smalsi dėl kai ko.

Nemeluosiu, jis gražus ir atrodo geras, bet jis neturi draugų. Jis su niekuo nesusidraugavo, kai jis čia atėjo. Jis visada vienas, tai kitas beprotiškas dalykas. Visos merginos, žinoma, bando atkreipti jo dėmesį, bet jis tiesiog jas atstumia nuo savęs. Jis nekalba daug ir yra paslaptingas.

Manau, aš tapau jo persekiotoja.

Aš ėjau į savo pamoką ir kai buvau prieš įėjimą, atsitrenkiau į kažką. Pažvelgiau į ką ir mano akys sutiko žalias akis.

"Atrodo, kad mes vis atsitrenkinėjam vienas į kitą, Styles." pajuokavau, o jis išsišiepė. Aš atsitraukiau nuo durų ir jis padarė tą patį. "Tu pirmas."

"N-ne, panelėms p-pirmenybė." jis pasakė. Aš nusišypsojau ir nuėjau į savo vietą, kai jis atėjo į savo vietą, jis nusišypsojo man rodydamas savo gilias duobutes savo skruostuose.

"Laba diena, klase." aš atsisukau pažiūrėti į Emily, mūsų mokytoją. Ji pasakojo ką mes piešime šiandien, aš buvau susijaudinusi kaip visada. Aš pasiėmiau pieštuką, bei popierių ir pradėjau piešti ką aš noriu. Vis atsisukdavau pažiūrėti į Harry. Bet aš visada nuraustu ir droviai nusisuku, kuomet rasdavau jį žiūrintį į mane.

Suskambėjo skambutis ir visi mokiniai atidavė savo piešinius Emily, aš susirinkau savo daiktus į rankinę pasiruošusi pietums, tuomet nuėjau iki stalo ir atidaviau savo piešinį, o po manęs Harry.
Kai aš - arba mes ruošėmės išeiti iš klasės, Emily pašaukė mus.

"Violet, Harry! Ar galėtumėt sutvarkyti klasę?" Aš visada išvalau klasę ir man visai nerūpi. Nežinau kodėl atrandu linksmumą valydama ir dėliodama spalvas į jų vietas, bet spėju kad šį kartas viskas bus kitaip su Harry.

"Ž-žinoma." jis pasakė šypsodamasis jai, tuomet abu pažvelgė į mane laukdami mano atsakymo, bet aš palinksėjau galvą.

"Aw, ačiū draugužiai! Violet, tu žinai kur padėti visus tuos daiktus, tiesa?" Šypsodamasi palinksėjau ir ji išėjo pro duris. Aš atsidusau ir atsisukau į Harry, kuris jau pradėjo tvarkytis.

Padariau tą patį ir kaip visada, buvo tylu. Būnant tyliai ir droviai, aš neištariau nei žodžio, nors mano galva buvo pilna minčių. Aš pažvelgiau į jį, jis vis dar tvarkė ir jis ruošėsi padėti daiktą ne toje vietoje.

"Ei, Harry, um... Tu ne ten jį dedi." pasakiau rodydama į jo vietą. Jis jį padėjo ir mes jau buvom užbaigę.

"Umm, a-ačiū." jis pasakė šypsodamasis.

"Oh, nėra už ką." nusišypsojau atgal ir pasiėmiau rankinę. Jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš klasės su manimi.

"Ką gi, buvo linksma!" Nutraukiau tylą tarp mūsų, jis nusijuokė ir palinksėjo. "Turėtumėm tai padaryti vėl, kadanors."

"Yeah." jis pasakė. Nusišypsojau ir jis tada atsisuko rimtas. "A-ar galiu paklausti k-kai ko?"

"Žinoma!"

"Umm, aš m-mąsčiau, jog buvai užpykusi a-ant manęs-"

"Aš? Užpykusi ant tavęs? Kodėl?" nutraukiau jį sutrikusi.

"T-taip, nes ji pirmiau p-paėmė tavo p-piešinį. Pastebėjau, kad t-tu buvai liūdna ir pa-pačią pirmą dieną, kai m-mes susitikom." jis sumikčiojo. Pastebėjau, jog jis nervinasi, ir jis yra neteisus.

"Ne, Harry. Aš nebuvau užpykusi ant tavęs, ar liūdna, buvau sutrikusi. Aš visada paskutinė atiduodu savo piešinį ir ji niekam neleidžia tai padaryti po manęs. Nes aš nekenčiu, kai žmonės mato mano darbus, tai nieko tokio, tikrai!" Šypsojausi ir jis palinksėjo šypsodamasis atgal. "Vistiek, dabar pietai, ar turi su kuo sėdėti?"

"Ne."

"Ar norėtum atsisėsti su manimi ir mano draugais?"

Bandžiau atrodyti šauni, nes jis toks visiems ir jis nusipelnė geriausio. Kai Emily paprašė mūsų išvalyti klasę, maniau, kad jis atsisakys, bet jis padėjo man. Plius, manau, kad jam reikia daugiau draugų jei jis nori išgyventi. Tai man pasakė Elle, kai mes susitikom pirmą dieną, nes aš buvau kaip Harry.

Buvau labai drovi ir tyli- ką gi, aš vis dar tokia pati, bet šiektiek pasikeičiau, spėju.

"J-jei jūs nieko prieš." jis pasakė ir aš palinksėjau.

Man patinka koks jis įsitikinęs yra, ir tikiuosi pažinsiu jį geriau. Belieka melstis, kad Elle ir Jay neišvarys jo iš proto, ar nesivedžios jo į vakarėlį kiekvieną dieną.

Tikiuosi.

Violet ;; h.s. ✓Where stories live. Discover now