Violet ;; h.s. ✓

Chapter nine

Violet

"Violet, kas negerai?" Bijodamas paklausė Jay, aš neatsakiau. Žiūrėjau į Harry, žinau, tai nemano reikalas, bet galvojau kaip jis ją pažįsta. Maniau, kad jis daugiau nieko nepažįsta, tik mus. Atsisukau į Jake ir netikrai nusišypsojau.

"Turėčiau eiti, negaliu vėluoti. Um.. Ačiū už viską šianakt." pasakiau jam, o jis palinksėjo.

"Be problemų, tau taip pat ačiū." jis nusišypsojo. Nusisukau eiti, bet prieš pradedant eiti, jis sučiupo mano ranką. "Ar pamatysiu tave vėl?"

"Galbūt? Aš tikrai nežinau-"

"Violet?" kažkas mane nutraukė, ir tas kažkas yra Harry, spėju. Taigi, jis nusprendė grįžti po savo pažado nutraukimo. Jake akys nuklydo už manęs, kad pažiūrėtų į jį ir aš atsisukau į Harry.

"Hey, um, tai Harry, mano draugas. Ir čia Jake." pasakiau supažindinama juos. Jie paspaudė rankas ir tuomet Jake atsisuko į mane.

"Ką gi, turėčiau eiti ieškoti savo draugų." jis pasakė ir Harry atsistojo prie manęs. "Buvo malonu susipažinti, Harry. Iki, Violet!" jis pamojavo man.

"Iki, Jake!" pamojavau atgal ir tuomet jis išėjo. Atsisukau į Harry, nes jis atrodė labai tylus ir neištarė nė žodžio, kai jis čia atėjo. "Taigi, kur buvai?"

"A-aš ėjau į t-tualetą, kaip ir sakiau." ar jis meluoja? "Buvo perpildytas." Palinksėjau neįsitikinusi.

"Noriu išeiti, tiesiog pažvelkim kur yra Jay ir Elle." jis palinksėjo ir mes išėjom. Mes ilgai ieškojom jų, kol radom geriančius.

"Draugužiai, palikim vakarėlį!" Surėkė Harry per garsią muziką, kad jie išgirstų.

"Kodėl?! Vakarėlis dar tik prasidėjo!" Elle suverkšleno kaip vaikas, žinojau kad bus juos sunku įkalbinti išeiti iš čia.

Atrodo kaip ilga naktis.

"Ačiū, kad palydėjai namo" pasakiau Harry, kai jau buvo prie namų ir nuvedėm girtus draugus į jų namus.

"Be problemų."

"Ar galiu tavęs kai ko paklausti?" negalėjau savęs sustabdyti. Jis palinksėjo laukdamas, kol tęsiu.

"Kas ta mergina su kuria buvai?" žinau, kad iš tiesų mačiau ją kažkur, ji atrodė labai pažįstamai. Jo akys šiek tiek prasiplėtė, bet ne per daug šokiruotas.

"Turi omeny Sa-"

"Violet? Širdele?" Mano mama nutraukė Harry, kai ji atidarė duris. "Labas, Harry." ji jam nusišypsojo. Jis mandagiai jai taip pat nusišypsojo.

"Hey, ponia James. Turėčiau jau eiti, jau vėlu. Pasimatysim rytoj." aš palinksėjau. Šis pokalbis dar nebaigtas, esu tikra. Ačiū mamai.
___

"Ar aš labai buvau girta?" elle paklausė manęs, kai dėjausi daiktus į spintelę. Nusijuokiau papurtydama galvą.

"Taip, bet nebijok. Aš tavim pasirūpinau."

"Awh, ačiū brangioji!" Ji stipriai mane apsikabino ir pasakė kad turi kažką padaryti, o tuomet nuėjo. Ėjau į savo pamoką, bet atėjo Harry.

"Labas, Vio." tai reiškia, kad mūsų pokalbis prasitęs. Nežinau kodėl man tai taip rūpi.

"Labas Harry!"

"G-gerai, tai buvo mergina vardu Sarah, ji buvo girta ir aš buvau vienintelis padedantis jai, todėl aš vėlavau. N-nieko daugiau"

"Bet tu sakei tualetas buvo perpildytas."

"Jis buvo. Bet tai priežastis numeris vienas. T-taip pat atsiprašau, kad sulaužiau savo pažadą." jis susiraukė. "Neturėjau palikti tavęs vienos."

"Harry, tu nepalikai." tikėjau jo kiekvienu žodžiu ir atleidau jam. Dabar aš klausiu savęs,

Kas po velnių nutiko man, ir kodėl pakeičiau savo mintis per vieną sekundę?