Violet ;; h.s. ✓

Chapter thirteen

Violet

"Na štai tavo pirma gitaros p-pamoka." Harry išsišiepė. "Dabar gali m-man parodyti?"

"Um, aš renkuosi ne."

"Kodėl?"

"Nes aš esu nevykėlė, Harry. Argi tai neakivaizdu?"

"Tai netiesa." aš atsidusau. "Spėju mokintis 'twinkle little star' buvo lengva." nusišypsojau jam bandydama pakeisti temą ir pagerinti nuotaiką, ir tai suveikė.

Mes sėdėjom šiame namelyje tris valandas, mes pasimetėm laike. Bet mums buvo linksma ir tikiuosi, tai niekada nesibaigs. Šiandien išmokau daugybę dalykų; Harry geras mokyme, gitaros grojime ir galiausiai, groti twinkle little star gitara nebuvo taip lengva kaip maniau.

"Aš tikrai mėgavausi šiandiena, ačiū tau vėl, Harry." pasakiau ir jis nusišypsojo rodydamas savo duobutes.

"Be problemų, aš taip pat mėgavausi." mūsų akys susitiko ir mes laikėm tai taip ilgai, kiek aš galėčiau prisiminti. Kažkas apie jį verčia mane norėti žinoti daugiau ir daugiau.

Jo telefonas skambutis nutraukė tai, jis išsiėmė jį iš džinsų kišenės ir pridėjo prie ausies. "Klausau." jis atsakė ir tuomet išgirdau kalbantį moterišką balsą.

"N-nebijok, mama. Man viskas gerai."

Jis pavartė akis šypsodamasis. Aw, tai miela. "Aš su Violet." jis pažvelgė į mane ir nusišypsojo. Nusišypsojau jam atgal ir patraukiau savo plaukus atgal. Tai primena man, kad mano mama bus pikta man negrįžus namo, ar nepaskambinus jai.

Pradėjau panikuoti. "p-prašau, pasakyk jai kad tai mano kaltė ir kad aš atsiprašau." sutrikusi pažvelgiau į Harry ir tuomet jis atsiduso. "Ačiū, mes pareinam. I-iki." jis padėjo telefoną ir pažiūrėjo į mane.

"Kas negerai?" paklausiau.

"Tu skolinga man daug laiko."

"Kodėl?"

"A-aš išgelbėjau tavo užpakalį." pakėliau antakius. "Tavo mama labai bijojo ir ji yra su mano mama. A-aš pasakiau mamai, jog pasakytų jai, kad tai mano kaltė." nusišypsojau.

"Aww, ačiū!" Jis sukikeno ir mes nulipom žemyn. Mes išėjom iš miško ir pradėjo eiti.

"Tavo mama labai miela." Nutraukiau tylą.

"Man pasisekė, kad turiu ją."

"Taip, tau pasisekė."

"Ir, tau taip pat p-pasisekė." Jis sumikčiojo.

"Pasisekė." nusišypsojau jam ir jis išsišiepė.

"Lenktyniaujam iki mano namų?" jis metė įšūkį man.

Mes bėgom labai greitai,ir tai buvo antros lenktynės tarp mūsų. Mes lyg vaikai ir vėl. Kai mes atsiradom prie jo namų, mes pamatėm lauke stovinčią jo mamą, kalbančią su manąja.

Mes sumažinom greitį ir nusijuokėm, jos mus pastebėjo ir nusišypsojo. "Jūs, du, niekada daugiau taip nedarykit."

"Ar aš bėdoje?" paklausiau mamos šuniuko akytėmis. Ji šiek tiek buvo pikta, bet tada papurtė galvą.

"Ne šį kartą."

"Ačiū dievui." pasakiau atsidusdama. "Ačiū tau Harry, kad išgelbėjai mane." sumurmėjau Harry.

"Prašom. T-tu man vis dar skolinga, Violet."

"Ne, nevykėli."

"Ką? Aš laimėjau lenktynes." pasakė susiraukęs.

"Um, ne. tai aš. Aš laimėtoja."

"Vakarienė paruošta." Harry mama Anne kalbėjo. "Ir jūs kviečiamos prisijungti prie mūsų." ji labai maloni ir miela, matau, jog jos abi taps geriausios draugės. Visai kaip aš ir Harry.

"Tai dar nepabaiga, Styles."

"Džiaugiuosi, kad žinojau daugumą atsakymų, tas testas buvo sunkus."

"Ir aš džiaugiuosi pasakydama tau, jog aš susimoviau." pasakė Elle šypsodamasi. "Vistiek, aš einu į kitą pamoką. Negaliu vėluoti." Pamojavau jai ir tuomet pamačiau Harry einantį link manęs.

Nusišypsojau jam, o jis atrodė išsekęs.

"Ar tau viskas gerai, garbaniau?"

"Mieguistas."

"Negerai miegojai?" Paklausiau jo vėl, o jis palinksėjo. "ačiū už vakarienę, praeitą naktį."

"Prašom, buvo tikrai smagu."

"Taip, tai buvo. Ir žiūrėjimas nuotraukų, kai buvai mažas, buvo nuostabu."

Harry sunkiai atsiduso ir aš nusijuokiau prisimindama jo mamą besidalinančią jų šeimos nuostabiomis istorijomis bei nuotraukomis.

"Neprimink man, tai b-buvo nesmagu."

"Tai buvo gražu." jis nusišypsojo.

"Taip... Visai kaip tu."