Violet ;; h.s. ✓

Epilogas

Violet

Šiandien yra svarbi diena. Ilgai to laukiau. Tai Vasario pirmoji ir tai reiškia...

Šiandien Harry gimtadienis.

Aš labai susijaudinausi, nes norėjau, kad tai būtų ypatinga, ir aš darau jam vakarėlį savo senuose namuose, nes ten daugiau yra vietos, nei mūsų bute. Tai pirmas kartas, kai organizuoju jam vakarėlį.

Pakviesiu mūsų šeima ir draugus. Aš jau pasakiau Anne, jo mamai, kad pakviestų jų šeimą. Pasakiau Jay ir Elle, todėl jie galės atvažiuoti, ir taip pat pakviečiau mūsų draugus.

Atsidusau ir nusišypsojau sau, pažvelgdama už savęs ir matydama giliai miegantį Harry, negalėjau atsispirti ir pabučiavau į jo skruostą.

Jis tyliai atsiduso ir jo akys pradėjo atsimerkti. "Labas rytas gimtadienio berniuk." tyliai sumurmėjau.

Jis nusišypsojo ir pakštelėjo į mano lūpas. "Labas rytas, gražuole."

"Ar džiaugiesi dėl šiandienos?" Jis sukikeno.

"Kiek valandų?" Nusišypsojau ir pažvelgiau į laikrodį, o tada vėl į jį.

"Dešimt."

"Turiu susimatyti su draugu, jam reikėjo manęs darbe."

"Oh, kada grįši?" Paklausiau šypsodamasi ir nerodydama kad noriu, jog jis grįžtu taip greitai kaip jis gali, tad jis galėtų būti čia savo gimtadieniui.

"Nežinau, kodėl klausi mažute?"

"Tiesiog klausiu. Oh ir būsiu mamos namuose. Man reikia pasiimti keletą daiktų iš savo kambario."

"Oh, gerai, atvažiuosiu tavęs paimti. Ir nevėluosiu, nesijaudink." jis nusišypsojo.

"Gerai! Ir taip, nes noriu praleisti tavo gimtadienį su tavim kaip kiekvienais metais."
jis išsišiepė.

"Žinoma, bet tikiuosi, kad galėsi pralinksminti mane." nusijuokiau.

"Nesijaudink, šis vakaras bus tobulas."

"Draugužiai, jūs nežinot kaip aš jūsų pasiilgau!" pasakiau vairuodama mašiną, laiminga su savo dvejais bepročiais draugais.

Jay ir Elle nusišypsojo man. "Mes pasiilgom tavęs taip pat, Vio." pasakė Jay.

"Ir džiaugiuosi, jog pagaliau gali vairuoti, Vio." Elle išsišiepė, o Jay nusijuokė. Pažvelgiau į ją.

"Haha, labai juokinga, Elle." ji mirktelėjo man. "Pasiilgau tavo humoro jausmo."

"Ką gi, ką šįvakar darome dėl Harry gimtadienio?" Paklausė Jay.

"Mąsčiau apie netikėtą vakarėlį, mes pakviesim visus."

"Šaunu."

Mes atvykom į mano namą ir kai įėjom į vidų, mama ir Anne jau buvo beveik baigusios su dekoracijomis.

"Ačiū, jūs abi geriausios mamos pasaulyje." apkabinau jas abi. Po keletos valandų, parašiau Harry ir jis atrašė, kad šiek tiek vėluos.

Žmonės pradėjo ateidinėti ir viskas buvo baigta, trūko tik gimtadienio berniuko.

Išėjau į lauką ir pamačiau jo mašiną. Nusišypsojau ir liepiau jiems pasiruošti, jie išjungė šviesas, o aš buvau susijaudinusi.

Jis pasistatė mašiną ir atėjo pas mane. "Labas mažute, kodėl tu lauke?" Nusišypsojau ir pabučiavau jo skruostą.

"Oh, tiesiog pamaniau, kad palauksiu tavęs lauke."

"Atsiprašau." pasakė, o tada pabučiavo mane. "Ką gi, aš alkanas." jis pasakė, kai atsitraukėm. Nusijuokiau, o jis nusišypsojo.

"Tuomet kodėl mums nenuėjus į vidų ir nepažvelgus ko nors pavalgyti?"

"Gera mintis." apsisukau, o jis nuėjo atidaryti durų.

"Bet pirmiausia-"

"Staigmena!" Nespėjus man užbaigti, jie sušaukė. Buvau labai laiminga kai pamačiau jo išraišką. Jis buvo labai laimingas, kaip vaikas.

"Ačiū jums!" Jis atsisuko, kad pažiūrėtų į mane. "Tu visa tai padarei?" jis nusišypsojo.

"Žinoma mūsų mamų pagalba." jis stipriai mane apsikabino. "Bet aš vis dar turiu kitą staigmeną." jis pakėlė antakius.

Išsišiepiau. "Draugužiai!" sušaukiau ir Harry apsisuko.

"Su gimtadieniu, garbaniau!" Elle ir Jay išlindo ir atakavo jį su apkabinimais.

"Aš pasiilgau jūsų!"

"Mes tavęs taip pat pasiilgom." atsakė Jay.

"Dabar eime prie torto. Aš tokia išalkusi!" Pasakė Elle, o mes visi nusijuokėm. Gera būti su draugais ir šeima.

Naktis praėjo labai gerai. Mes valgėm tortą, atidarėm dovanas ir stipriai juokėmės.

Harry susitiko su savo šeimos nariais, kurių jis labai pasiilgo, ir senus draugus, kuriuos pakvietė Anne.

Taip pat, mūsų šeimos susipažino vienas su kitu, tai buvo viena iš naktų, kurių nepamiršim.

Aš tvarkiau namą. Kai pabaigiau, ir atsisveikinom su savo mamomis, mes grįžom į butą.

Kai mes įėjom, Harry atsiduso.
"Labai tau ačiū už šį vakarą!" Jis stipriai mane apsikabino ir mes kartu atsisėdom ant kėdės, aš sėdėjau ant jo kelių, o jo galva buvo ant mano peties.

"Džiaugiuosi, kad esi laimingas."

"Labai."

"Bet dar kai kas liko..." jis buvo sutrikęs. Atsistojau, nuėjau į mūsų kambarį ir grįžau. "Kas tai?" Jis parodė į tai ką aš laikiau.

"Kodėl tau pačiam nepažiūrėjus?"

"Vio, tu man jau davei dovaną." pavarčiau akis ir išėmiau portretą.

Nupiešiau tai jam. Tai nėra taip gerai, kaip jo piešiniai, bet man reikėjo parodyti jam, kad aš jį labai myliu. Ir man garbė nupiešti jį.

"O mano..."

"Žiūrėk, bandžiau savo geriausią ir-"

"Ir tai tobula."

"Tikrai?" Nervingai paklausiau.

"Taip. Tikrai. Visai kaip tu." Jis atsistojo ir padėjo portretą į šalį. "Bet taip pat tu nepriekaištinga."

Nusišypsojau, o jis pabučiavo mane. "Aš taip tave myliu."

"Aš taip pat tave myliu, Violet." jis laimingai atsiduso. "Mes perėjom daugybę dalykų per šiuos metus, tokius kaip kovas, meilę, beprotiškumą ir keblias situacijas. Laimingas ir liūdnas akimirkas. Viską. Ir mano gyvenimas tapo geresnis, kai tu įėjai į jį." nusišypsojau plačiau.

Tuomet klausimas atėjo į mano galvą.
"Taigi... Koks tavo gimtadienio noras, Haz?" Apsivijau rankomis jo kaklą ir žaidžiau su jo plaukais. Jis sukikeno.

"Kad visada būtum su manim, iki dienos, kai aš mirsiu." jis nusišypsojo šalia ausies. Jo veidas tapo rimtas, nusišypsojau.

Jis atsitraukė ir išsitraukė dėžutė iš kišenės. "Žinau, tai mano gimtadienis, bet negalėjau sulaukti kada tau tai duosiu." pakėliau antakius ir atidariau dėžutę matydama gražią grandinėlę.

Ji turėjo gražią, mažą žvaigždutę. "Žinau, kad myli žvaigždes, ir tu esi mano žvaigždė." stipriai jį pabučiavau milijoninį kartą šiandien.

Po kiek laiko, mes tiesiog sėdėjom ant kėdės būdami vienas kito rankose, mėgaudamiesi šia gražia akimirka. Būdama jo rankose, pastebėjau, kad jis į mane žiūri labai ilgą laiką.

Išsišiepiau ir atsisukau į jį.

"Kodėl tu nuolat žiūri į mane?" Jis išsišiepė atgal.

"Nes tu esi graži."