Violet ;; h.s. ✓

Chapter fifteen

Violet

"Harry, kur tu mane vediesi?"

"N-nebijok."

"Tu žinai, jog bijau aukščio."

"Bet tai nėra taip aukštai, Vio." pažvelgiau į jį, duodama jam 'ar tu išprotėjai?' žvilgsnį. Mes buvom ant jo namo stogo viršaus. Buvo vėlus vakaras, buvo daug žvaigždžių danguje, ir aš bijau aukščio.

Harry laikė mano ranką, vesdamas mane ten kur turėtumėm atsisėsti. Jis buvo atsargus ir žiūrėjo kur jis eina, kad nenukristumėm. Ir jis buvo atsargus laikydamas mano rankas. Iš tiesų, man patinka ši dalis.

Mes atsisėdom ir jis man davė limonado skardinę. "Kada tu tai gavai?" Paklausiau jo nustebinta. Jis sukikeno ir atsidarė savo skardinę. "Prieš tau ateinant. Aš supratau, kad n-norėtumei ko nors išgerti šiame gražiame vakaro ore, stebint gražias žvaigždes." Jis pasakė šypsodamasis man.

Palinksėjau šypsodamasi atgal ir pažvelgiau į mėlyną dangų. Tai buvo graži naktis, visos mano naktys su juo yra tokios. Jis niekada nesusimauna stebindamas mane ar darydamas mane laiminga.

Manau Jay ir Elle yra teisūs. Pradėjau pastebėti, kad viskas ką jie sako, yra tiesa. Aš pasikeičiau. Į geresnį žmogų, ir Harry yra dalis pasikeitimo.

Prieš jam atėjus, buvau tyli mergina kuri sėdi gale ir kalbasi tik su trejais žmonėmis, jos draugais ir jos mėgstamiausia mokytoja.

Dabar, aš mergina žinoma dėl piešinių ir ji yra vakarėlio mergina? Ne, tuo žmonės negalėtų patikėti, kaip ir aš.

"Kas tavo galvoje?" Harry nutraukė tylą paklausdamas manęs. Atsidusau ir patrūkčiojau pečiais šypsodamasi jam.

"Kas mano galvoje... hmm.." Atsidariau skardinę ir gurkštelėjau. "Galvoju apie gyvenimą."

"Kas apie g-gyvenimą?"

"Kaip viskas gali pasikeisti per vieną sekundę. Pavyzdžiui; mano gyvenimas." jis susiraukė ir sutrikęs pakėlė antakius.

"Ką turi omeny?"

"Um, prieš mums susitinkant, buvau kitoks žmogus. Tyli, drovi ir nežinoma." sukrizenau. "Bet tu pakeitei mane, privertei mane išbandyti naujus dalykus ir daryti dalykus kurių maniau, kad niekada nedarysiu."

"Ką?" Jis paklausė nustebęs.

"Taip! Turėti namelį medyje, laipioti stogu, žiūrėti į žvaigždes ir daugiau. Tu netgi padėjai man. Negaliu tau pakankamai atsidėkoti."

"Už ką, Violet?"

"Už vertimą mane šypsotis, juoktis, išbandyti naujus dalykus, išmokti naujus dalykus, padėjimą man, pakeitimą mane ir viską." jis kelis kartus sumirksėjo išsigandęs.

Buvau išsigandusi dėl to, kad pasakiau tai šią nuostabią naktį. Bet jaučiuosi gerai.

"Jei aš ruošiuosi pasakyti tai ką tu sakei, ir padėkoti, t-tuomet pasiimsiu visą naktį, bet aš tikrai noriu padėkoti dėl tų pačių dalykų." Besididžiuojančiai nusišypsojau.

"Dabar, noriu tave apkabinti, ateik čia."

Jis pasidėjo savo skardinę šalia ir aš padariau tą patį kikendama. Tuomet, jis juokdamasis apsivijo rankomis mane. Apkabinau jį atgal taip stipriai kaip aš galiu juokdamasi.

Mes pasidalinom geru juoku ir kitais atsiminimais, kaip visada. "oh, palauk sekundę čia, gerai?" Jis pasakė atsitraukdamas ir įėjo į savo kambarį pro langą.

Laukiau jo apie minutę, tuomet jis atėjo su dėže. "Aš turiu tau kai ką." Jis pasakė duodamas man mažą juodą dėžę. "Tai maža dovana."

"Aw, Harry! Tau nereikėjo. Ačiū." pasakiau šypsodamasis.

"Jokių problemų." atidariau tą dėžę, nekantraudama pamatyti kas viduje ir aš negalėjau patikėti savo akimis. Jis nupirko man spalvų ir visus dailės įrankius kuriuos naudojam.

"O... dieve. O mano valdove, ačiū, ačiū!" Apkabinau jį vėl, bet stipriau ir jis nusijuokė.

Po to kai mes pasikalbėjom apie dailę, aš vis dar dėkojau jam, vėl ir vėl. Mes praradom laiko nuovoką ir mes kalbėjom apie viską. Ši naktis buvo viena iš geriausių naktų, ir manau jis jaučiasi taip pat žiūrint į jo žvilgsnį.

"Ar galiu tavęs kai ko paklausti Harry?"

"Pirmyn."

"Kodėl tu visada žiūri į mane?" Mes ir vėl pasidalinom tyla. Aš pakėliau antakius, atrodė kad jis nervinosi, bet tuomet miela šypsena pasirodė jo veide.

Jis giliai įkvėpė ir tai ką aš jaučiau, buvo gražus vėjelis atsisukęs prieš karštą orą. "N-nes tu esi g-graži." jis sumikčiojo.

Jaučiau karštį savo skruostuose, aš atrodžiau graži jo akyse. Jis vienintelis kuris verčia mane jaustis taip.

Ir aš dievinu tai.

"Ar galiu aš tavęs paklausti šį kartą?" palinksėjau. "Ar kadanors jautiesi kitaip?"

"Kartais, kodėl klausi?"

"Nes jei kada nors jausiesi žemai, aš čia, kad pakelčiau tave ir priversčiau tave jaustis gražia."