Violet ;; h.s. ✓

Chapter fourty

Violet

Ką jis po velnių čia daro?

"L-labas, Harry." pasakiau nervingai, bet jis nežiūrėjo į mane. Jo akys buvo vis dar tokios pačios, žiūrinčios į Jake. Buvo įtempta tyla tarp mūsų, pažvelgiau į lauką norėdama Elle's pagalbos, bet ji buvo per daug užimta kalbant su Jay.

Aš nužudysiu jį, kad jis atsivedė Harry čia. Ir Elle, nes esu tikra, kad ji buvo ta, kuri pasakė Jay kur mes esam. Turiu omeny, kas dar galėtų jam pasakyti?

"Gerai." suplojau rankomis ir pastūmiau Harry link išėjimo durų. "Eime!" pasakiau. Harry sustabdė savo žingsnius ir išsišiepė.

"Kodėl? Neturėtum manęs pristatyti jam?" Mano akys išsipūtė, buvau šokiruota.

Ne todėl, kad Harry norėjo susipažinti su juo, bet todėl, kad jis nemikčiojo. Kas vyksta? "Labas." Jake ištiesė ranką Harry.

"Aš Jake."

"Harry, jos pasimatymas." jis pasakė paspausdamas jo ranką ir šypsodamasis. Galiu matyti Jake šypsnį taip pat, bet jis slėpė tai.

"Ką gi, esi laimingas vaikinas."

"Žinau, jog esu." tyla pasidalino tarp mūsų kelioms akimirkoms, bet aš ją nutraukiau.

"Gerai, turėtumėm eiti. Malonu pasimatyti vėl, Jake." ir paėmiau Harry ranką vesdamasi jį per duris.

"Buvo malonu susipažinti... Bičiuli." pasakė Harry prieš mums išeinant. Atsidusau, ačiū dievui nieko nenutiko. Kai pažvelgiau į parduotuvę, Jake vis dar žiūrėjo į mus.

Harry pastebėjo ir aš tai sužinojau, kai jis nustebindamas mane prisitraukė ir pabučiavo skruostą, tuomet jis rankomis apsikabino mano pečius ir nes nuėjom.

Kai pamačiau besijuokiančius Elle ir Jay, nuėjau pas juos ir prieš Harry ateinant, sušnabždėjau. "Aš nužudysiu jus abu, tiesiog palaukit."

Jie sukikeno ir nuėjo. Mes sekėm juos, o Harry nieko nepasakė. Pastebėjau, kad jis buvo liūdnas ir supykęs, bet kodėl? Aš nieko nepadariau.

"Harry."

"Hmm?" jis pažiūrėjo į mane, laukdamas kol ką nors pasakysiu.

"Tikiuosi nepyksti ant manęs." pasakiau prislėgtu balsu.

"K-kodėl turėčiau pykti ant tavęs?"

"Nežinau, dėl to kas nutiko." pasakiau, bet tai labiau kaip klausimas. "Nežinojau, kad jis dirba ten, prisiekiu-"

"Kas jis, beje?"

"Susipažinau su juo vakarėlyje, kai tu sakei, kad eini į tualet-"

"A-aš neapsimetinėjau ir nemelavau. Aš t-tikrai ėjau ten." jis nustojo eiti, manau, kad verčiu jį pykti. Galbūt būtų gerai užsičiaupti.

"Žinau, neturėjau to omeny." atsidusau ir mes ėjom vėl, kol nusigavom iki Harry mašinos ir išvažiavom. Jis buvo tylus visą kelią, ir kai mes tik abu likom mašinoje ir parsiradom namo, jis vis dar nekalbėjo su manim.

Išlipau iš mašinos ir jis palydėjo mane iki durų. "Pasimatysim v-vėliau." jis pasakė.

"Palauk," pagavau jo ranką prieš jam pradedant eiti. "Noriu tavęs kai ko paklausti."

"Žinoma."

"Kodėl tu ten nemikčiojai?" man buvo įdomu. "Turiu omeny, tu kalbėjai labai normaliai."

"Nes..." jis sustojo ir atsiduso.

"Dėl ko?"

"Aš n-nenorėjau... sugėdinti t-tavęs." susiraukiau.

"Sugėdinti mane? Kaip?"

"Kaip? Violet, kiekvieną k-kartą, kai kalbu, aš vis mikčioju." jis buvo labai liūdnas. "Aš nekenčiu to." Jo balsas strigo ir daužė mano širdį.

"Tu kalbi geriau nei anksčiau." Pasakiau džiugindama jį. "Ir aš myl- um, man patinka kaip tu kalbi." buvau pradėjus situaciją bloginti, bet išgelbėjau tai.

"Kodėl?"

"Nes tai dalis tavęs." nusišypsojau. Jis rodydamas svo duobutes nusišypsojo, štai iš kur aš žinau, kad jis nepyksta kaip pyko prieš tai.

"Žodžiu... Ar mes vis dar tame pasimatyme?" išsišiepiau klausdama. Jo akys išsipūtė.

"K-ką?"

"Na, tu sakei, kad negaliu eiti su juo, nes tu esi mano pasimatymas."

"P-palauk, taigi, tu išeisi su manim?"

"Ar atrodo lyg juokaučiau?" jis išsišiepė. "Tu įstrigęs, nėra kelio atgal."

"Aš negrįžtu atgal."

"Gerai. Kada?" Jis laimingai atsiduso ir aš padariau tą patį.

Pagaliau kartą aš gaunu tai ko noriu, pasimatymą su juo. "Rytoj?"

"Rytojus skamba gerai." jis nusišypsojo. "Tuomet pasimatysim vėliau." Pasakiau prieš nusisukdama. Jis sučiupo mano ranką ir atsuko į save vėl. Bet šį kartą jis buvo labai arti, kad net galėjau jausti jo kvėpavimą atsimušantį į mano veidą.

Jis pabučiavo mano skruostą antrą kartą šiandien ir mirktelėjo. "Negaliu sulaukti rytojaus." jis pasakė prieš nueidamas į savo namus.

"Vakarėlis? Vėl?!" Pasakiau Jay ir Elle, kai sėdėjome prie pietų stalo. "Ne, ačiū."

"Ką, kodėl?!" Suverkšleno Elle.

"Manau, jog žinai labai gerai." pasakiau pakeldama akis į ją. Ji pasižiūrėjo atgal į mane ir sukando liežuvį.

"T-taip pat, mes turim kai ką padaryti, kas yra svarbu." pasakė Harry išsišiepdamas man.

"Tikrai? Kas taip svarbaus?" Paklausė Jay.

"Mes išeinam." jaučiau kai mano skruostai šiek tiek paraudonuoja, kai išgirdau švilpimą ir Elle mirktelėjo man.

"Negaliu sustabdyti šių balandėlių." pasakė Elle.

"Gerai, o kaip dėl ėjimo į vakarėlį kaip į pasimatymą?"

"Jūs n-nepasiduodat, ar ne?"

"Ne." jie abu pasakė tuo pačiu metu. Aš sukriokiau, o Harry atsiduso.

"Gerai, kaip dėl tavęs, Vio?" atsidusau.

"Žinoma, bet jei kas nors bus blogai... Kaltinsiu jus du."