Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty six

Violet

"Po velnių, man labai nuobodu! Pasiimkim pertrauką," pasakė Jay. Mes mokėmės dvi valandas, bet aš nebuvau susikaupusi.

'Jis nėra tau geras.'

Ką tai reiškia? Kodėl Harry nėra geras man? Aš neatsakiau jam ir likau tyli visą laiką. Galvojau ir pykau.
Pavydžiu Sarah žinoma, ir pykstu ant Harry, ar jis žaidžia su manim?

Ne, ne. Žinoma ne. Turiu omeny, tai Harry. Aš pasitikiu juo, jis ne toks kaip kiti vaikinai. "Violet? Ar tu klausaisi manęs?"

"Huh?" Jay atsiduso. "Atsiprašau, buvau užsiėmusi galvodama... apie keletą dalykų." pasakiau. Jay prisitraukė arčiau ir palinksėjo.

"Žinau tuo dalykus." jis pasakė, o aš susiraukiau. "Harry ir Sarah, tiesa?" papurčiau galvą.

"Ne." jis pakėlė antakius.

"Melagė."

"Aš alkana, pavalgykim."

"Mes dar tik užkandžiavom, Vio." jis išsišiepė.

"Prieš dvi valandas, ir tu žinai mane. Aš valgytoja."

"Tai netinka tau, nors ir esi liesa."

Aš nusijuokiau ir jis nusišypsojo. Mes nuėjom į virtuvę ir aš nuėjusi prie šaldytuvo ieškojau kažko valgyti mums abiems.

"Žinai," pažvelgiau atgal į Jay, kai jis pradėjo kalbėti. "Mėgstu priversti tave juoktis, matyti tave laiminga." nusišypsojau, džiaugiuosi jog turiu jį.

"Ačiū, Jay." išėmiau likučius nuo vakarykštės vakarienės ir įdėjau į mikrobangę. "Džiaugiuosi, jog turiu tave savo gyvenime, nežinau kur būčiau be tavęs."

"Tikrai?" jis nusišypsojo ir priėjo keliais žingsniais arčiau. Jis buvo labai arti manęs, kad galėjau jausti jo kvėpavimą atsimušantį į mano veidą. Pirmą kartą atkreipiau dėmesį į jo kvapą, kuris buvo mielas ir vyriškas, bet kitoks nei Harry.

Palauk, kodėl jis taip arti?

"Taip, kaip draugą ir brolį." sumurmėjau nežymiai jį pastumdama. Mikrobangų krosnelė nutraukė mus ir aš išėmiau karštą maistą. Jis nesmagiai sukikeno. "A-atsiprašau, Ja-"

"Ne, ne. Aš labai atsiprašau, tau tikriausiai patinka Harry, štai kodėl-"

"Ką? Kodėl tu visur mini Harry?" ar jis pavydi Harry?

"Tikrai? Aš? Tai tu tai darai, Violet."

"Kodėl jis nėra geras man? Kodėl tu tai pasakei?" paklausiau jo norėdama sužinoti ką jis žino apie Harry, kad daro jį blogu.

"Nes tu nusipelnei geresnio, jis žaidėjas." nusijuokiau.

Harry žaidėjas? Tai jam visiškai netinka. Jis džentelmenas ir labai malonus, jis visiems padeda.

"Ne, jis nėra."

"Tikrai? Ką gi, aš rūpinuosi tavim." jis pasakė uždėdamas savo rankas ant manųjų. "Violet, aš tik noriu geriausio tau." jis sušnabždėjo.

Kai aš pakėliau akis, kad sutikčiau jo žvilgsnį, jis tikrai buvo susirūpinęs. Nemėgstu kovoti su Jay, nes jis visada teisus, bet esu tikra, kad ne šį kartą.

"Man viskas gerai Jay-"

"Violet, aš namuose!" mano mama surėkė įeidama į virtuvę. Jos akys nukeliavo prie Jay rankų, kai jis laikė manąsias, jis jas nuėmė ir nusišypsojo jai. Ji plačiai šypsojosi matydama jį.

"Labas, Jay, nesimatėm ilgą laiką."

"Sveiki, ponia James." pasakė paspausdamas jos ranką. "Jau turiu eiti, pasimatysim rytoj." jis susirinko savo daiktus ir išėjo.

"Taigi... Yra naujienų?" mama paklausė išsišiepusi. Žaismingai žvilgtelėjau į ją. "Oh, nagi!"

"Mama!"

"Gerai! Palauk, aš užuodžiu maistą." nusijuokiau.

"Taip, pavalgykim, nes aš alkana."

"Aš taip pat." pasakė mama. Aš tikrai myliu ją, ji gali pakeisti mano nuotaiką per sekundę. "oh, beje, mes pakviestos į vakarienę."

"Tikrai?" Paklausiau pakeldama antakius. Praėjo daug laiko, kai mes nebuvom pakviestos į vakarienę.

"Taip, prašmatni vakarienė lauke."

"Hmm, kaip?" man buvo įdomu, bet vienintelė mano problema buvo prašmatnumas. Tai reiškia prašmatnią suknelę, makiažą ir šukuoseną.

"Anne-"

"Harry mama?" paklausiau, o mama sukikeno.

"Taip, ji pakvietė mus ir žinoma mes turim prašmatniai apsirengti, ir tu turi atrodyti gražiai." pasakė mama.

"Kodėl? Turiu omeny, džinsai ir palaidinė yra gerai ir patogu."

"Sakiau prašmatni vakarienė, o ne patogi vakarienė, Violet, tai reiškia, kad turi vilkėti suknelę, ir pasidaryti šukuo-"

"Gerai, gerai." nutraukiau ją, ji pradėjo labiau krizenti.

"Gerai. Harry taip pat bus ten." mano akys išsiplėtė.

Nežinau aš laiminga ar liūdna, dabar iš tiesų aš nieko nejaučiu. Galbūt tai yra geras šansas parodyti jam, kad galiu būti gera ir graži kaip Sarah?

"Oh, ir kodėl tu man tai sakai?" kramčiau maistą, o ji išsišiepė.

"Ar jis nėra tavo draugas. Aš tik leidžiu tau žinoti, meile."

"Ką gi, man reikia pinigų." pasakiau žiūrėdama į ją šuniuko akytėmis. "Suknelei. Prašau?" ji atsiduso ir nusišypsojo.

"Žinoma, bet turiu problemą. Negaliu būti su tavim, turiu dirbti. Atsiprašau." papurčiau galvą.

"Viskas gerai, pasiimsiu Elle su savim." ji nusišypsojo.

"Gerai. Nusipirk viską ko nori, princese."

"Myliu tave! Pati. Geriausia. Mama!" surėkiau ir nubėgau apkabinti ją. Ji nusijuokė ir pabučiavo į skruostą. Viskas gerai kolkas, ir aš laiminga.

Tik jaudinuosi galvodama apie vakarienę ir kaip sužavėti Harry. Tai bus sunku, bet turiu jam atrodyti gerai.

Ir ši vakarienė man pasakys, ar jis žaidėjas ar vagis, kuris pavogė mano širdį.