Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty

Violet

Jaučiuosi laiminga būdama šalia tavęs, aš laimingiausia mergina iš mokyklos, kad galiu būti arti tavęs. Bet tuo pačiu metu, nelaiminga, nes negaliu pasakyti, jog esi mano. Harry, tu esi vienintelis, apie kurį galvoju visą dieną. Aš nekenčiu ir dievinu tai.

"Vio?"

"Hmmm?" išėjau iš savo pasaulio, daug su savimi kalbuosi šiomis dienomis, ir tai yra beprotiška, bei nesmagu.

"K-kas negerai? Šiomis dienomis buvai labai tyli." papurčiau galvą ir netikrai nusišypsojau. "Gali man pasakyti bet ką."

"Žinau, bet neturiu ką pasakyti, Harry." jis susiraukė. "Man viskas gerai, tikrai. Nieko blogo."

"Ar tu įsitikinu-"

"Taip. Jei kažkas bus, aš pasakysiu tau." pasakiau šypsodamasi. Po tylos, jis vėl paklausė manęs klausimo, kuris išgąsdino mane.

"Taigi... Vakar, ar pasilinksminai?" jo šypsnis verčia mane panikuoti.

Ką jis, po velnių, turi omenį sakydamas tai?

"K-ką?" Šūdas! Aš mikčiojau. Ar atrodo, jog nervinuosi? Ar atrodau kaip nusikaltėlė?

"Vakar? Tu ir Elle?"

"Iš kur tu žinai?" ar jis matė mane? O Dieve, tikiuosi ne!

"J-ji pasakė man." atsidusau, jaučiau palengvėjimą. Ačiū dievui.

"Ką gi, nieko neveikėm." jis palinksėjo." Tiesiog kaip įprastai." skambutis suskambėjo, o mes neturėjom kitos pamokos kartu, tai reiškia, kad jis turi eiti. O aš nenoriu eiti į nuobodžią pamoką. Geriau kalbėčiausi su juo.

Kas nutiko man? Tai ne Violet.

"Ir įprasta šnipinėti žmones. G-gerai, Vio," jis pasakė po trumpos tylos, mano akys išsiplėtė, o jis eidamas į klasę atsisuko išsišiepęs. "Pasimatysim vėliau." jis pasakė be atsisukimo.

Esu tikra, jog mano veidas dega. Jaučiuosi taip gėdingai, aš nudėsiu Elle. Ji yra priežastis dėl ko tai nutiko, dabar jis mano, jog esu keista persekiotoja ir kraupi, apsėsta kaimynė. Nuėjau į klasę, o visi mokiniai dar tik ėjo į klasę. žiūrėjau į duris ir laukiau kuomet ateis Elle. Staiga ji atsirado ir aš pažvelgiau į ją.

"Kodėl toks sunkus žvilgsnis, mieloji?

"Jis matė mus!" pasakiau - ar surėkiau ir klasė pažiūrėjo į mus, bet man nerūpėjo tą akimirką.

"Jis ką?" ji sutrikusi paklausė. "Palauk, apie ką mes čia kalbame?"

"Harry, vakar jis matė mus, ir tai tavo dėka!"

"Mano? Aš neliepiau tau varvinti seilės į jį." aš sukriokiau.

"Aš nežinau kas vyksta!" Pasakiau jai, bet labiau sau. Tai tiesa, aš keičiuosi ir aš esu sutrikusi. Kodėl aš tokia prisirišusi prie jo?

"Tai vadinama M-E-I-L-E, mano brangioji." aš sukikenau ir tuomet mokytoją įėjo į klasę. Visą laiką galvojau apie tai ką ji sakė. Aš negaliu įsimylėti jo. Turiu omeny, įsimylėti kažką per tokį trumpą laiką?

Meilė yra per stiprus žodis. Šį kartą ji neteisi.

Skambutis suskambo vėl, ir mes išėjom iš klasės. "Pirmą kartą supratau pamoką."

"Pasisekė tau." atsidusau. Mano galva buvo pilna minčių. "Kažkas iš tiesų klausėsi."

Pamačiau Harry už koridoriaus, praktiškai aš bėgau prie jo, bet sustojau, kai atėjo šypsodamasi Sarah. Stovėjau minutę galvodama, turėčiau sutrugdyti jų pokalbį, ar ne.

Pradėjau eiti šalin, bet tada pasirinkau priešingai. Giliai įkvėpiau ir nuėjau prie jų. "oh, labas, Violet." ji pasakė šypsodamasi. Priverstinai nusišypsojau jiems ir pamojavau.

"Labas, Sarah." pažvelgiau į Harry, o tuomet vėl į ją. "Atsiprašau, kad nutraukiau jūsų pokalbį-"

"Oh ne, aš vistiek jau einu." palinksėjau ir pasijaučiau laiminga dėl to. "Taigi, aš atsiųsiu tau savo adresą, gerai?" palauk, kas dabar?

"G-gerai."

"Spėju pasimatysim vėliau, iki kolkas." iki kolkas? Kas vyksta? "Buvo smagu pasimatyti su tavimi vėl, Violet."

"Taip, man taip pat." oh, kaip visada malonu tave matyti - atkreipikite dėmesį į sarkazmą. Ji paliko mus, Harry žiūrėjo į grindis, o aš laukiau kol jis prakalbės. Tiesiog pasakyk ką nors.

"Ar tai pasimatymas?" nutraukiau tylą, ne iš tiesų norėdama žinoti atsakymą. Jo galva greitai pakilo ir jis papurtė galvą.

"Ne, ne! Ji tiesiog n-norėjo, kad padėčiau jai su darbais."

"Darbais?"

"Namų darbais, matematika." palinksėjau.

"Oh, gerai." jis palinksėjo atgal, atrodė, jog jis nervinosi. "Tai vistiek ne mano reikalas."

"Violet, aš-" mano telefonas suvibravo nutraukdamas Harry. Išsiėmiau jį iš rankinės ir atsirakinau. Gavau žinutę iš Jake. Kai pažvelgiau į Harry, jis žiūrėjo į mano telefoną. Piktas žvilgsnis buvo jo veide.

Tai negeras ženklas.

"A-atsiprašau, tai Jake." jis palinksėjo. "Ar atsimeni jį? Iš vakarėlio-"

"Taip, taip. Tu vis dar kalbiesi su juo?"

"Kartais, taip."

"Ar pasitiki juo?" tai keista. Kas vyksta su šiais klausimais?

Ar Harry pavydi? Žinoma, jog ne... Tiesa? Turiu omeny, kodėl jis turėtų pavydėti? Tai viskas mano galvoje. Jis yra geras draugas. Jam rūpi ir jis nori mano saugumo, nieko daugiau ar mažiau.

"Pasitikiu, jis labai šaunus iš mielas." pasakiau. "Iš tiesų, susitinku su juo šį vakarą kavinėje."

"Tai tavo planai vakarui?" jis paklausė.

"Taip. Bet tai nėra pasimatymas ar kas kita, jis tik draugas." noriu įsitikinti, kad jis supranta, jog negalvoju apie Jake kitaip. Jis tik draugas. "Ir tavo planai šiam vakarui yra Sarah? Pasimatysi su ja?"

"Taip." jis nusišypsojo. "Gerai, mes turėtumėm susitikti su J-jay ir Elle."

"Gerai."

Aš taip pavydžiu Sarah, jai pasisekė. Labai pasisekė, kad jis leis vakarą su Harry. Aš nepavydžiu ir nepavydėsiu, nes nusprendžiau judėti pirmyn, ir apsimesti, kad aš nesusidomėjusi juo. Spėju nebus taip sunku, tiesa?

Jis tiesiog simpatija.

Dabar turiu pasiruošti susitikimui su Jake. Padėjau aprangą ant lovos, kurią vilkėsiu. Buvau pasiruošti eiti į dušą, bet mano telefonas sudūzgėjo ir tai buvo kita žinutė nuo Jake.

'Labas, Violet. Atsiprašau, bet negaliu susitikti su tavimi, mano brolis šį vakar atvyksta ir turiu jį paimti x'

Aš susierzinau, dabar neturiu ką daryti ir aš norėjau susimatyti Jake, kad jis galėtų išmesti iš mano galvos Harry. Tai bus sunkiau, nei maniau.

'Viskas gerai, galbūt kitą kartą'

Numečiau telefoną ant lovos ir nulipau laiptais žemyn. Nuėjau į virtuvę ieškodama kažko pavalgyti. Pasiėmiau obuolį ir nuėjau į svetainę pažiūrėti televizoriaus, man buvo nuobodu.

Lažinuosi, jog Harry dabar ruošiasi susitikti su Sarah, arba netgi jos namuose. Ir tuomet, štai aš, nieko nedarau, tik žiūrau kvailą televizoriaus laidą.

Aš beveik užmigau ant sofos, bet suskambėjo durų skambutis. Atsistojau ir nuėjau atidaryti duris, atidariau jas ir buvau sutrikusi bei nustebinta tuo pačiu metu.

"Harry?"

Tai keista, ar neturėtų Harry būti pas Sarah?