Violet
Kuomet tu pasitiki kuo nors ir norėtum jiems suteikti savo gyvenimą, tu taip pat turi mėgti jiems rodyti viską apie save. Aš ruošiausi daryti kai ką... Nepaprasto. Nežinau, bet tai man dalis naujo žingsnio, kurį reikia žengti.
Aš niekada niekam nerodžiau savo piešinių, kaip Harry. Bet jis pasitikėjo manimi pakankamai, kad parodytų savo piešinius, nors jei jis ir nepasitikėjo, aš jau tai pamačiau, kai Elle ir aš įsibrovėm į jo kambarį.
Tai buvo bloga ir gera mintis, bloga nes aš dalinuosi savo jausmais, ir gera, nes aš didžiuojuosi, jog mes atviri viens kitam.
"Kur tu mane v-vediesi, Vio?" jis nusišypsojo, o aš pasiėmiau jo ranką į savąją ir nusišypsojau. Mes ėjom, kol atvykom į vietą, o jis pakėlė antakius.
"Atsimeni šią vietą?"
"Parkas, kuris yra šalia m-mūsų namų?" jis paklausė išsišiepdamas. Žaismingai pažvelgiau į jį. Jis sukikeno. "Ir kur mes pradėjom pažinti vienas kitą, aš prisimenu."
"Gerai."
"B-bet kodėl mes čia?" jis paklausė.
"Noriu tau kai ką parodyti." pasakiau šypsodamasi jam. Išsiėmiau iš rankinuko, kurį laikiau, savo piešinius. Jis sutrikęs susiraukė, atsisėdau toje pačioje vietoje kaip prieš daug laiko, ir jis sekė mane, atsisėsdamas šalia manęs.
"A-ar tai tavo piešiniai?"
"Um, taip." jis nusišypsojo. "Aš pasitikiu tavimi ir noriu parodyti juos tau. Taip pat tu parodei savo, taigi, šį kartą yra mano eilė."
"Ką gi, sugadinai mano progą įsibrauti į tavo k-kambarį." jis išsišiepęs pajuokavo. Žaismingai trinktelėjau jam, bet ištraudau. Jis nusijuokė. "Nagi, tai buvo m-miela.... Ir taip pat kraupu." jis nusijuokė smarkiau. Dieve, myliu jo juoką.
"Baik!" suinkščiau.
"Niekada nežinojau ką sugebėjai."
"Tai buvo Elle's mintis."
"Vistiek. Tu nustebinai mane, Violet." šypsodamasi papurčiau galvą, tuomet paėmiau piešinį, kuris buvo mano pirmasis per visą mano gyvenimą, buvau šešerių. Tuomet daugybę kitų piešinių, ir jaudinausi, žinojau, jog nesu tokia gera piešime kaip jis, bet tikiuosi kad jam bent jau patiks.
Jo piešiniai daug geresni, atrodo, jog tai padaryta nuotrauka. Taip pat, kiekvienas piešinys verčia tave jausti kažką kitokio, bet gero. Jo piešiniai daro tave gyvu, liūdnu, laimingu ir sutrikusiu, visi kartu.
Jis naudoja piešimą kaip dienoraštį. Dienoraštis, kur jis piešia ką jis jaučia kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę ir kiekvieną akimirką, vietoj rašymo.
Ir štai ką aš vadinu talentu.
"Man tikrai tai patinka." jis nusišypsojo į mano balerinos piešinį. Apie tą, apie kurį kalbėjome projektui. Pakėliau antakius.
"Kodėl?"
"Nes galiu ją įsivaizduoti kaip t-tave."
"Tai um, miela iš tavęs, Harry." jis išsišiepė.
"T-taigi, kaip mane įsivaizduoji?" nusijuokiau ir jis pabučiavo mano skruostą. Buvau šiek tiek nustebinta, mano telefonas suskambėjo nutraukdamas mūsų mielą akimirką. Tai buvo Jay, atsiprašiau ir atsakiau į skambutį.
"Hey, Jay!"
"Vio! Kur tu?"
"Labas tau taip pat." Pasakiau kikendama į telefoną. "Parke, kodėl klausi?"
"Na, aš leidžiu šiandieną su Harry, jis nori to ar ne." jis pasakė. Buvau nudžiugusi ir nustebinta.
"Iš kur tu sužinojai, kad jis su manim?"
"Nemanau, jog man reikia atsakyti į tai, Vio." jis sukikeno, o aš pabaigiau pokalbį. Nusijuokiau sau ir grįžau pas Harry.
"Tai buvo Jay, jis ateina." pasakiau dėdama piešinius į rankinę, kur anksčiau buvo.
"Kodėl?" Jis paklausė sutrikęs. "Ar jūs nesipykot?"
"Taip, bet mes išsisprendėm." atsidusau. "Vistiek, jis ateina ne manęs." jis pakėlė antakius.
"Ką?"
"Jis ateina pasiimti tavęs."
"Aš s-sutrikęs."
"Tai ilga istorija. Tu leisi dieną su juo. Jis man kai ką skolingas, taigi.."
"Taigi, jis turi leisti dieną su manim." jis papurtė galvą kikendamas.
"Ar tavęs nemokino mama nenutraukti pokalbio žmonėms, kai jie kalba?" Vos nesuspiegiau, kai išgirdau kalbantį Jay už savęs.
"O tavęs nemokino mama negąsdinti žmonių?"
Jis sukikeno. "Labas Harry!"
"Labas Jay!" Jie vyriškai apsikabino ir aš tučtuojau nusišypsojau.
"Ką gi, pasilinksminkit, vaikinai!" juokdamasi pamojavau jiems ir nuėjau, jie pamojavo atgal. "Nenužudykit vienas kito."
Tikiuosi.
"Tai gerai, džiaugiuosi, kad jiems dabar viskas gerai." pasakė Elle. Mes mergaitiškai leidom laiką apsipirkinėdamos. Manau, Elle nusipirko visą prekybos centrą ir visos parduotuvės bus uždarytos.
"Taip, aš taip pat."
"Ei, nori ledų?" ji pasiūlė išsišiepdama. Nusišypsojau ir palinksėjau kaip maža mergaitė. "Tuomet eime nusipirkti." mes nuėjom į parduotuvę ir mielas vaikinas atsisuko. O ne.
"Sveiki atvykė į- Violet?"
"Jake?"
Aš visiškai pamiršau jį. "Kas jis?" sušnabždėjo Elle. "Jis atrodo pažįstamas."
"Um, tai Jake iš vakarėlio. Atsimeni? Tas į kurį Harry ir aš ėjom?" ji pažvelgė į mane, o tada išsišiepė.
"Ką gi, labas Jake." jis nusišypsojo mums. Nervingai nusišypsojau jam atgal, nežinojau, kad jis čia dirba. Tai labai keista.
"Kaip tu? Ilgą laiką nesimatėm, huh?" jis sukikeno.
"Uh... taip."
"Sveiki." nutraukė mane Elle šypsodamasi. "Aš Elle, jos geriausia draugė. Ir nemanau, kad mes buvom prieš tai susitikę.
"Labas." mes užsisakėm ir gavom savo ledus, bet prieš mums išeinant, jis sušaukė mano vardą. Paklausiau Elle's ar ji galėtų palaukti manęs lauke.
"Um, žiūrėk... Aš atsipra-"
"Neatsiprašinėk, viskas gerai."
"Ne, ne gerai. Turėjau tau paskambinti, turiu omeny tu neturi mano numerio, o aš turiu tavąjį."
"Be problemų. Aš tiesiog džiaugiuosi, kad mes susitikom. Vėl."
"Taip! Pirmą kartą vakarėlyje, tuomet antrą kartą kavinėje."
"Ir trečias kartas čia. Ledų parduotuvėlėje." sukrizenau.
"Tu dirbi čia?" jis palinksėjo. "Hmm, aš nustebusi."
"Žinau." palinksėjau. Buvo akimirka tylos, o tuomet jis nutraukė ją. "Ar norėtum išgerti kavos ar... arbatos. Kada nors? Su manim." jis paklausė. Aš ruošiausi atsakyti, bet buvau nutraukta.
"Atsiprašau, ji negali. Ji jau turi pasimatymą su manim." stiprus ir gilus britiškas akcentas atsakė už manęs.
Mano akys išsipūtė ir aš apsisukau. "Harry."
أنت تقرأ
Violet ;; h.s. ✓
عاطفية"Kodėl tu nuolat žiūri į mane?" "N-nes tu esi g-gra-ži." Violet yra mergina, kurią Harry mėgsta piešti. Harry yra vaikinas, kurį įsimylėjo Violet. • Istorija yra verčiama. Istorijos autorė - @londonstars . Istoriją verčiu pirmą kartą, tad atsipraša...
