Violet
Remiuosi atgal ir pirmyn, jaučiuosi susijaudinusi ir labai pikta. Nenoriu eiti į kokius nors vakarėlius, nekenčiau pirmojo, kuriame dalyvavau. Tai beveik sugadino mano santykius su Harry. Taip, mes nesusitikinėjom, bet nežinau, jaučiausi lyg mūsų draugystei buvo baigta.
Atsidusau ir atsidariau drabužinę spresdama ką pasirinkti, bet aš nenuotaikoje. Mano mama grįžo, taigi, spėju, jog turėčiau praleisti daugiau laiko su ja, pasiilgau jos.
Tuomet mintis spragtelėjo mano galvoje. Kodėl aš neparašau Ellei sakydama jai to? Ir tai aš padariau. Paėmiau savo telefoną ir nusiunčiau jai žinutę,
'Labas Elle, negaliu eiti su jumis šįvakar! Mano mama grįžo, taigi... pasilinksminkit! x'
Nusišypsojau dėl savo protingos minties, išėjau iš kambario ir nulipau laiptais. Pamačiau mamą kalbančią telefonu, laukiau jos, kol ji baigė ir ji nusišypsojo.
"Ką gi, labas gražuole." ji praskėtė rankas. Nuėjau pas ją dideliam apsikabinimui, nusišypsojau. Laimingai atsidusau, kad ji sugrįžo. "Pasiilgau tavęs." ji pasakė pabučiuodama mano kaktą.
"Aš pasiilgau tavęs labiau, mama." atsitraukiau, kad galėčiau pažiūrėti į ją. Ji išsišiepė, o tas šypsnis reiškia, jog ji turi pasakyti kažką, kas mane erzins.
"Taigi... Kaip Harry?" sukriokiau ir atsisėdau ant kėdės. Ji padarė tą patį, bet atsisėdo priešais mane ir pasityčiojo iš manęs sukriokdama kaip aš.
"Mama, žinau, kad tu žinai."
"Ką aš žinau, ką tu žinai?" Ji mirktelėjo. Dieve, kartais jaučiuosi, jog ji mano sesuo. Turiu omeny, ji nelabai sena, bet taip pat nejauna. Bet ji verčia mane jaustis, lyg ji būtų paauglė mergina, kaip ir aš.
Šį dalyką apie ją labiausiai myliu, ji yra viskas ką aš turiu po tėčio mirties.
"Prašau, nustok mane painioti." ji nusijuokė ir palinksėjo.
"Gerai, gerai. Atsiprašau." nusišypsojau. "Ir taip, žinau apie tave ir Harry."
"Žinau ką pasakysi-"
"Ha! Sakiau tau." nusijuokiau ir papurčiau galvą. "Na, kiekvieną kartą sakau sau tai, kai matau jus du."
Po trumpos tylos. "Kaip?"
"Kas kaip, brangioji?"
"Kaip tu sužinojai tai prieš viskam įvykstant?"
"Žinojau tai nuo akimirkos, kai tu jiems atidarei duris. Kaip jūsų akys susitiko, kaip jūs vis žiūrėjot viens į kitą." buvau šokiruota. "Jums abiems patinka piešti, ir tu jam parodei savo piešinius, Violet." ji baigė šypsodamasi. Mano akys buvo išsipūtusios, o ji nusijuokė iš mano išraiškos.
"Kaip tu sužinojai?" paklausiau nustebusi.
"Aš nesu kvaila. Matau daugybę dalykų, kurių tu nematai, jaunoji dama."
"Kokius?" mečiau įšūkį jai išsišiepusi.
"Kaip... Violet James, manau, jog tu įsimyli Harry Styles." nervingai nusijuokiau, o ji papurtė galvą.
Ji nežino visko, žinoma, aš neįsimyliu jo. Turiu omeny, pažįstu jį kiek laiko? Metus ir mėnesį? Turiu omeny, laikas greitai bėga.
"Wow, tu apsiskaičiavusi." šūvis! Ar aš tai garsiai pagalvojau?
"Taip, brangioji, tu įsimylėjai." ji nusijuokė. "Dabar, nustok sakyti tai, apie ką galvoji."
"Tai netiesa-" durų skambutis ir beldimas nutraukė mane. "Ateinu!" Pasakiau ir atidariau duris pamatydama Elle. Ji apsikabino mane, o aš apkabinau ją atgal.
YOU ARE READING
Violet ;; h.s. ✓
Romance"Kodėl tu nuolat žiūri į mane?" "N-nes tu esi g-gra-ži." Violet yra mergina, kurią Harry mėgsta piešti. Harry yra vaikinas, kurį įsimylėjo Violet. • Istorija yra verčiama. Istorijos autorė - @londonstars . Istoriją verčiu pirmą kartą, tad atsipraša...
