Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty five

Violet

Viskas apie ką aš galvoju dabar, yra - kas po velnių nutiko? Vieną akimirką jis žiūrėjo į mane, o kitą pabučiavo. Ir aš pabučiavau jį atgal, tai labiau stebina ir šokiruoja, niekada nemaniau, kad galėsiu pabučiuoti.

Taip pat jis labai painus, jis sakė, kad jis nesusitikinėja ir negalvoja apie tai, tuomet klausia ar jis galėtų pasikviesti Sarah. Jis sakė, jog turėtų likti toliau nuo manęs, o tada pabučiavo mane?

"Prašau, apsispręsk!" sumurmėjau sau žiūrėdama į save veidrodyje. Aš pykstu, bet esu laiminga. Aš laiminga, nes 1. Pabučiavau Harry, tai buvo mano sąraše.

2. Gavau pirmą bučinį, ir tai buvo labai malonu ir dangiška, visai kaip įsivaizdavau. Bet pykstu, nes jis painioja mane kiekvieną dieną vis labiau ir labiau. Jis turi išsiaiškinti ko jis nori.

Ko aš noriu yra jis, tai aš žinau.

Mes grįžom iš miško tyloje, nei vienas iš mūsų neištarėm nė žodžio ir netgi nepažvelgėm į viens kitą po bučinio, aš nenorėjau sugadinti akimirkos, ir spėju jog jis taip pat nenorėjo.

Galbūt jis gailisi dėl to? Tikiuosi ne.

Nes jei jis gailisi, tai stipriai įskaudintų mane, aš tikrai tikiuosi, kad jis viską išsiaiškins. Bet tikiuosi, jog jis niekam nepasakys. Aš nesakysiu Ellei, nes ji įsiaudrins, kaip visada.

Ir esu tikra, kad jis nepasakys Jay. Jei kalbant apie Jay, man įdomu, kodėl jis manė, kad mes susitikinėjom? Tai juokinga, aš niekada apie Jay negalvojau ta linkme.

Jis elgėsi kitaip ir keistai šiomis dienomis, įdomu kodėl. Galbūt rytoj mokykloje turėčiau pakalbėsi su juo arba mes galėtumėm pasimokinti kartu po mokyklos. Taip bus geriau.

"Ei, Jay! Palauk manęs!" sušaukiau, brunetas vaikinas nustojo eiti ir atsisuko. Jis nusišypsojo kai jis pamatė mane, ir pamojavo.

"Labas, gražuole." aš nuraudau. Tai keista, aš niekada nenurausdavau dėl Jay, taip pat jis niekada nepavadino manęs 'gražuole'.

"Labas, tai... keista." pasakiau. Mes pradėjom eiti.

"Kas?"

"Tu niekada prieš tai nevadinai manęs gražuole." jis sukikeno.

"Reikėjo pasakyti." pakėliau antakius. "Tai faktas apie tave, tu graži. Visada." mano akys išsipūtė, bet aš greitai pažvelgiau į šalį.

Ar jam viskas gerai? Kodėl jis elgiasi taip keistai ir... romantiškai?

"Ar tu miegojai gerai, Jay?" pažvelgiau atgal į jį. Jis palinksėjo.

"Labai gerai, kodėl klausi?"

"Oh, nieko, tiesiog įdomu." jis pakėlė antakius žiūrėdamas į mane.

"O tu gerai miegojai?" patrūkčiojau pečiais.

"Spėju." buvo tyla tarp mūsų. Ji buvo nepatogi ir aš nusprendžiau ją nutraukti.

"Taigi, pamaniau, nori pasimokinti su manim po mokyklos?" nustojau eiti ir jis atsisuko į mane. "Mes nedarėm to jau ilgą laik-"

"Taip, žinoma. Nieko neturiu po mokyklos."

"Oh, taigi tu nesusitinki su Harry." žaidžiau su plaukų galiukais, kuomet tariau jo vardą, nors aš nežinau kodėl. Jis papurtė galvą.

"Ne, jis taip pat turi planų." jis pradėjo eiti link bibliotekos, aš sekiau jį. Smalsumas apėmė mane, todėl aš sekiau jį, kad paklausčiau.

"Planų? Kokių planų?" jis keistai pažvelgė į mane galvodamas, žinoma, kodėl aš klausiu apie Harry. Žinau Jay, nes mes galim suprasti vienas kitą labai lengvai.

"Jis eis mokintis, bet su Sarah." nustojau eiti ir mano žandikaulis atsidarė iš šoko. Vėl Sarah? Jay atsisuko, o aš palinksėjau. "Kodėl tu sustojai?"

"N-nieko." atsidusau. "aš vėluosiu į pamoką, pasimatysim po pamokų."

Nuėjau į savo kitą pamoką, kuri yra dailė. Įėjau į klasę ir atsisėdau į savo vietą. Atsisukau atgal ieškodama Harry, bet jo nėra. Piktai išsiėmiau savo daiktus. Žinoma, aš turėjau būti pikta arba pavydi.

Mūsų mokytoja atėjo ir ji kalbėjosi su Harry. Harry šypsodamasis palinksėjo ir padėjo ant jos stalo dėžę, kurią jis laikė. Spėju jis jai padėjo kaip visada. Jis labai malonus, jis mėgsta visiems padėti. Tai yra tai kas man patinka apie jį labiausiai.

Ne, Violet, tu pyksti ant jo.
Nustok! Vis tai kartoju sau. Jis pasisuko ir ėjo link savo vietos.

Jo akys sutiko mano, tuomet jis apsilaižė lūpas, sekundei prisiminiau tas rožines lūpas ant manųjų praeitą naktį. Jo nuostabus vyriškas kvapas, ir tos gražios žalios akys, kurios buvo užsimerkusios. Aš pastebėjau, kokia laiminga aš buvau, jog buvau pabučiuota Harry Styles.

Ir pastebėjau, kad buvau per daug užsiėmusi mąstydama apie tai, aš nepradėjau piešti savo piešinio, o mano pirštai sekė lūpas. Greitai papurčiau galvą ir nusišypsojau sau.

"Ateinu!" surėkiau lipdama laiptais žemyn, kad atidaryčiau duris. Atidariau jas ir sutikau Jay. "Oh, labas, užeik!"

"Ačiū! Taigi... Sofa?"

"Taip! Paimsiu užkandžių ir ateisiu." nuėjau į virtuvę, kad paimčiau maisto ir grįžau atgal ant sofos. Atsisėdau šalia jo, ir kai jis pamatė mane, greitai užrakino savo telefoną.

"Kam rašei?" man buvo smalsu.

"Oh, tai tik brolis." jis pasakė. Palinksėjau. Įdomu, ar Harry dabar yra Sarah namuose.

"Ar Harry nuėjo mokintis su... Sarah?" jis susiraukė.

"Kodėl tu vis klausinėji apie jį... daug?" susiraukiau.

"Neklausiu, man tiesiog įdomu." jis pakėlė antakius. "Jis mūsų draugas, tiesa?"

"Violet, jis nėra tau geras."

"Ką turi omeny?" paklausiau.

"Manau, jog žinai ką turiu omenį."

Žinau ką jis turi omeny, bet nežinau iš kur tai atėjo.