Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty seven

Violet

"O dieve..."

"Kas? Ar atrodau blogai?" pasakiau panikuodama. Po praleidimo visą dieną su Elle parduotuvėse, ruošėmės 'prašmatniai vakarienei', kad sudaryčiau įspūdį žinot kam. Buvau išsigandusi, kad atrodžiau blogai.

"Tu atrodai... ne tu." Elle išsišiepė. "Didžiuojuosi savimi." aš sukikenau ir tuomet pažvelgiau į veidrodį, aiktelėjau.

Ji buvo teisi, tai ne aš. Tai ne Violet. Mano plaukai buvo susukti į gražias garbanas ir dėvėjau gražią gėlėtą suknelę. Buvau su šviesiu makiažu ir dėvėjau baltus aukštakulnius. Pirmą kartą iš tiesų pasijutau gražia.

Pažvelgiau atgal į Elle ir nusišypsojau. "Labai ačiū, nežinau ką daryčiau be tavęs." apsikabinau ją ir ji nusišypsojo.

"Na, aš jau turiu eiti. Paskambink man po vakarienės ir pasakyk kaip sekėsi, gerai?" palinksėjau ir apkabinau ją paskutinį kartą, tuomet ji išėjo. Mama grįžo iš darbo ir taip pat pasiruošė, tuomet nusileidom laiptais ir laukėm kada jie ateis.

Mes kažkur turim vakarienę, žinoma dėl to mes ir apsirengėm prašmatniai, aš buvau labai išsigandusi. Durų skambutis suskambėjo, mano mama nusišypsojo man ir nuėjo prie durų. Ji jas atidarė ir išvydo gražią moterį, kuri yra Harry mama. Apsirengusi gražią suknelę ir jos plaukai buvo surišti į kuoduką, kaip ir mano mamos. Abi jos atrodė gražiai.

"Jūs atrodot gražiai." ji pasakė šypsodamasi mums.

"Ačiū, Anne. Tu taip pat atrodai nuostabiai ir gražiai." palinksėjau pritardama. Pažvelgiau už jos ir nemačiau Harry, kol pamačiau, kad kažkas išlipo iš mašinos.

Jis atrodė labai gražiai, jis dėvėjo marškinėlius su švarku ir įprastus juodus džinsus, bei batus. Jis atrodė labai karštai. Jis nusišypsojo mums ir prisiekiu, galėjau išsilydyti, bet laikiau save. Kodėl jis bando tai padaryti man?

"Sveikos damos, a-ar jūs pasiruošusios važiuoti?" jis atrodė susijaudinęs, bet kai jis pažvelgė į mane, aš nusišypsojau. Jis nusišypsojo atgal, mano mama ir Anne nuėjo į mašiną. Mes išėjom iš namo ir mes abu stovėjom šalia vienas kito, nieko nesakydami. Tiesiog žiūrėjom ir šypsojomės.

"Ar jūs ateinat, ar ką, balandėliai?" o dieve, mano mama verčia jaustis labai nepatogiai. Visa išraudau, o Harry akys išsprogo. Mes puolėm į mašiną, o mūsų mamos juokėsi. Mama ir aš sėdėjom gale, Anne šalia Harry, kuomet jis vairavo.

"Kaip sekasi jums abiems mokykloje?" paklausė šypsodamasi Anne.

"Gerai." Harry ir aš pasakėm vienu metu. Jos sukikeno, o aš pažvelgiau į Harry per veidrodėlį, jis šypsojosi man. Mes vis šypsojomės ir nekalbėjom, bet aš pakeisiu tai šį vakarą, priversiu jį kalbėti su manim.

Mes atvažiavom į didelį restoraną, jis atrodė labai nuostabus ir įžymus. Harry atidarė duris savo mamai, o tada mums abiems. Koks džentelmenas.

"Ačiū." pasakiau. Jis palinksėjo ir mes nuėjom į vidų. Negaliu sulaukti pamatyti kas nutiks šįvakar.

"Tai buvo nuostabu, maistas buvo nepaprastai skanus." pasakė mano mama ir mes visi palinksėjo sutikdami. Po valgymo, Anne ir mano mama pradėjo kalbėtis apie daugybę dalykų, aš vis žiūrėjau į savo rankas ir žaidžiau su jomis.

Tuomet pažvelgiau į Harry. Jis žiūrėjo į mane, ir kai jo akys sutiko manas, jis nusuko žvilgsnį. "Kaip laikaisi?" paklausiau Harry nutraukdama tylą ir nepatogumą tarp mūsų.

Jis sukosėjo ir nusišypsojo. "Gerai. Tau?"

"Man viskas gerai." palinksėjau. Nežinau apie ką kalbėti, bet aš noriu kalbėti su juo. "Man reikia pasivaikščioti, nori eiti su manim įkvėpti gryno oro?" paklausiau jo.

Nežinau iš kur atėjo tas pasitikėjimas savimi, bet man reikėjo pasikalbėti su juo ir viską sutvarkyti. "Ž-žinoma," jis sumikčiojo. Yra parkas šalia restorano, taigi mes galim nueiti ten.

"Yra parkas netoli nuo čia."

"Gerai, eime." atsistojau ir Harry atsiprašė dėl mūsų. Jos nieko nesakė, bet buvo išsišiepusios viena kitai. Oh, žinot kokios būna mamos šiom dienom.

Mes išėjom į lauką, mažas vėjelis pūtė į mano plaukus ir suknelę. "A-atrodai gražiai kaip visada." jis pasakė rodydamas savo mielas duobutės skruostuose.

Nusišypsojau jausdamasi laiminga, kad jis mato grožį, galbūt aš jam sudariau įspūdį. "Tu neatrodai blogai." pasakiau.

"Ačiū, a-aš stengiausi kaip galėdamas."

"Kodėl?"

"Stengiausi sužavėti tave, iš tiesų." nustojau eiti ir nusijuokiau. Atsisėdau ant suoliuko, kuris buvo parke, naktis buvo labai graži ir dangus buvo pilnas žvaigždžių.

"Tu neturi bandyti ir sužavėti mane. Iš tiesų... aš buvau ta, kuri sunkiai stengėsi, kad sužavėtų kažką šįvakar." Jo akys buvo prisipildžiusios vilties, jis atsisėdo šalia manęs išsišiepęs.

"Ką?"

"Tavo mamą." pajuokavau. Jis susiraukė ir nusijuokė.

"Na, ji sužavėta, nesijaudink." jis sukikeno ir pažvelgė žemyn.

"Ir tave." pasakiau po trumpos tylos, jis pažvelgė į mane ir nusišypsojo vartydamas akis.

"Tau nereikia sužavėti manęs, Violet," jis pasakė užkišdamas sruogą mano plaukų už ausies. "Tu visada atrodysi graži mano akyse. K-kaip princesė."

Jaučiau kaip greitai tuksėjo mano širdis, jo akys atrodė labai gražios po žvaigždėmis. Jo lūpos buvo rožinės ir tai vertė mane norėti pajausti jas ant savo lūpų ir vėl.

Tuomet aš nusukau žvilgsnį, jis sutrikęs susiraukė. "Aš negaliu."

"Ką?" jis paklausė sutrikęs.

"Harry, tu vis man sakai.. tuos mielus dalykus, tuomet elgiesi kitaip." atsistojau."Mes pasibučiavom ir tada tu atėjai ir elgeisi lyg nepažinotum manęs. Tai verčia mane pykti. Bandžiau šį vakarą tave sužavėti, nes aš pavydžiu."

"P-pavydi? Kam?"

"Dėl... d-dėl Sarah. Ji visa graži, plaukai ir stilius. Ir štai aš. Nuobodi Vio-" buvau nutraukta nustebinta.

Jo lūpos buvo ant manųjų.