Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty nine

Violet

"Įsibrauti į jo kambarį?!"

"O taip!"

"Elle, ar tu išprotėjai?" sušukau, o ji išsišiepė.

"Ne. Žiūrėk, jei nori jį suprasti, viską ką turi padaryti, yra įsibrauti į jo kambarį." galvojau apie tai, kas blogiausio galėtų nutikti?

Būti pagautai Harry arba jo mamos. Jis supyks ir daugiau niekada su manim nesikalbės, arba aš galiu būti atsargi ir greitai išbėgti.

"Vio, tu esi tik keliais žingsniais toliau nuo jo kambario. Jo gyvenimo."

Atsidusau, aš turiu tai padaryti. "Eime."

Mes iššokom iš mano kambario ir įėjom į jo kambarį. Čia buvo tamsu, tad nuėjau ir įjungiau šviesas, jo kambarys labai nuostabus, tiesiog apsako jį. Elle atbėgo prie manės ir greitai išjungė šviesas. "Ar tu kvaila?"

"Ką? Kodėl?" paklausiau jos sutrikusi.

"Kas jei jis sugrįš ir pamatys įjungtas šviesas?" Wow, ji turi tašką.

"Taigi, kaip mes matysim tamsoje?"

"Turiu du žibintuvėlius." ji išsiėmė žibintuvėlius iš savo rankinės, aš neklausiau iš kur ji po velnių juos gavo.

"Aš ieškosiu čia, o tu ieškok jo drabužinėje, gerai?" palinksėjau ir įjungiau žibintuvėlį. Nuėjau į jo drabužinę.

Kvepia kaip jis, jo stiprus vyriškas kvapas. Ir jo kambarys yra nuostabiai nudažytas mėlyna spalva ir keli plakatai stovėjo ant sienų.

Koks dailininkas.

Taip pat jis madingas, bet jis turi daugybę paprastų baltų ir juodų marškinėlių, bei plėšytų džinsų. Nusišypsojau, kai pamačiau maikę, kurią jis pirko kai buvo su manimi, tai primena man kas nutiko tarp mūsų tada.

•žvilgsnis į praeitį•

"Ei, Vio, a-ar galim užeiti į šią parduotuvę?" mes nuobodžiaudami vaikčiojom po prekybos centrą, tuomet Harry nustojo eiti ir parodė į parduotuvę. Tai buvo parduotuvė, kurioje pardavinėjami vyriški drabužiai. "M-manau galiu čia rasti gerą p-palaidinę."

"Žinoma, eime."

Buvau šiek tiek drovi, nes buvau vienintelė mergina parduotuvėje, bet buvau laiminga, kad Harry norėjo mano nuomonės apie palaidinę kurią išsirinks. Pakėliau žvilgsnį ir pamačiau vaikiną išsišiepusį man. Greitai pažvelgiau žemyn ir apsisukau.

"Palauksiu lauke, Harry." pasakiau ir Harry susiraukė.

"K-kodėl? Kas neger-" jis sustojo viduryje sakinio ir pažvelgė už manęs. Jaučiau koks įsitempęs buvo, uždėjau savo rankas ant jo peties ir nusišypsojau.

"Liksiu. Palauksiu tavęs čia, kad pamatyčiau kaip atrodai šioje palaidinėje, kai persirengsi." pasakiau, o jis palinksėjo šypsodamasis.

Laukiau jo, tuomet išgirdau kaip jis ištaria mano vardą. Pabeldžiau į duris, bet jis neatsakė. Tuomet jis atidarė duris. "Ar gali man paduoti kitą, prašau?"

"Taip, žinoma!"

Nuėjau paimti jam kitą palaidinę ir kai grįžau bei atidariau duris, jis buvo be marškinėlių. O dieve... Jo raumenys ir viskas atrodo labai... karštai. Buvau paralyžiuota jo. Mano akys išsiplėtė ir aš nusisukau jausdamasi nesmagiai.

"Atsiprašau, kad-"

"Viskas gerai." jaučiau karštį savo skruostuose. Padaviau jam palaidinę. "Ačiū, Violet." Harry kikendamas pasakė.

Nusišypsojau sau. "Be problemų."
Kai jis nusipirko palaidinę ir įsėdom į jo mašiną, negalėjau išmesti iš galvos vaizdo, kai jis buvo be marškinėlių. Ir jo tatuiruotės. Niekada nežinojau, kad jis turi tatuiruotes, jis visada dėvėjo marškinius ar palaidinęs su rankovėmis ir niekada nerodė jų.

Du paukščiai ant jo raktikaulio, drugelis ir daugiau... Aš galvojau ką jie reiškia. Galbūt kai jis manimi pakankamai pasitikės, pasakys.

"Violet, ar radai ką nors?" grįžau į šį pasaulį išgirsdama Elle balsą už savęs. Atsidusau ir atsisukau.

"Ne." ėjau link jos, bet suklupau už didelės dėžės.

"Kas tai?" ji paklausė pakeldama antakius.

"Nežinau." pasidėjau žibintuvėlį šalia ir atsisėdau ant kelių. Elle pasekė mane ir padarė tą patį. Padėjau dėžę šalia mūsų, kad pažiūrėčiau kas tai.

"Žiūrėk." Elle parodė į dešinę dėžės pusę. "Parašyta ant jos V raidė."

"Ką tai reiškia?" paklausiau ir ji trinktelėjo į mano galvą.

"Aw, skauda. Kodėl po velnių trenkei man?"

"Ar tu idiotė?" pakėliau antakius. "Oh, o aš maniau, kad tai tu esi protingoji." pavarčiau akis.

"Tai stovi už Violet. Esu tuo tikra."

"Žinoma, kad ne."

"Taigi, kodėl mums to nesuradus pačioms?"

"Kaip? Ji uždaryta."

"Turiu peilį." ji jį išsitraukė iš savo odinio švarko kišenės. Mano akys išsipūtė.

"Kodėl?"

"Tokioms operacijoms kaip ši."

"Ne, aš neatidarysiu dėžės. Galbūt tai kažkas privataus." ji neklausė manęs ir atsistojo su dėže bandydama ją atidaryti. Vaikiausi ją, kad padėtų dėžę, bet ji suplyšo ir tai atsitiko. Drabužinėje buvo pilna popierių. Bet ne bet kokie popieriai.

Mano akys ir išsipūtė, o Elle's žandikaulis beveik siekė žemę.

"Ar... a-ar tai tu?" Sumikčiojo Elle. Ir mes abi aiktelėjom, kai įsijungė šviesa.

Pažvelgiau į duris, o Harry stovėjo ten su išsipūtusiom akim kaip mūsų. "O dieve, tai negali būt gerai." pasakė Elle.

"A-aš galiu paaiškinti." buvau labai išsigandusi ir susinervinusi. Jis atbėgo prie mūsų ir rinko nuo žemės savo piešinius.

Elle paliko mus, o aš pasilenkiau jam padėti, bet negalėjau nustoti žiūrėti į jo darbą.

Kai jis piešė mane.