Violet
"Harry, kur tu mane vediesi?"
"Ar n-nustosi, Vio?" jis paklausė kikendamas. Išsišiepdama papurčiau galvą
"Leisk man pagalvoti, um... Ne. Aš nieko negaliu matyti, tu dengi mano akis ir aš išsigandusi." jis nustojo eiti ir aš padariau tą patį.
"Ar pasitiki manimi?"
"Žinoma pasitikiu." pajaučiau jo šypseną ir tuomet jis atėjo arčiau manęs.
"Tuomet nesijaudink, mes jau buvo prieš tai čia atėję."
"Tikrai?"
"Taip!" bandžiau atsiminti, bet, žinoma, niekas nepadėjo, nes aš užrištomis akimis. "Mes beveik čia." mes šiek tiek paėjom, o tada sustojom. Jis atsiduso ir atsuko mane į save.
"Aš nuleisiu savo rankas, d-dabar." palinksėjau ir atsimerkiau, kad surasčiau jo lūpas ant savųjų. Nusišypsojau per bučinį ir tai yra kita miela akimirka, kurią sukūrėm.
"Ką gi, labas, gražuoli. Sveikas sugrįžęs." pasakiau kikendama.
"Apsisuk." Jis švelniai pareikalavo. Susiraukiau ir apsisukau. Aiktėjau dėl vaizdo, negaliu patikėti, aš buvau pamiršusi šią vietą.
"O mano..." apsisukau, kad pažiūrėčiau į jį, jis šypsojosi. "Tu vis dar prisimeni, Harry?" paklausiau nustebinta.
"Man patinka prisiminti mažus dalykus apie tave. T-tai daro tave... Violet." nusišypsojau ir nuėjau šalia namelio medyje, kurį jis atrado prieš mėnesius, kai jis atėjo čia pirmas.
"Kas yra Violet?" Norėjau sužinoti koks yra jo požiūris. Kas aš jam esu? Jis nusišypsojo ir nusekė mane į namelį medyje.
Tai buvo sena, bet gražu. Buvo pilna dulkių ir sudaužytų daiktų, bet mano tikslas buvo sutvarkyti tai. "Tu esi mieliausia mano kadanors sutikta mergina. Man patinka tavo šypsena, tavo akys ir viskas apie tave. Man patinka girdėti tave kalbančią su savo mielu akcentu, ir kuomet pasidarai drovi ir išrausti. Man patinka, kai pasiklysti savo pačios pasaulyje klausydama muzikos, skaitydama ar piešdama."
Buvau šokiruota dėl viso šito, aš niekada nepastebėjau, kad jis stebėjo mane taip, kaip aš stebiu jį. "Man patinka, kai tu kramtai lūpą, kai meluoji ar nerviniesi. Tu esi miela, kai pavydi, ir man patinka turėti kažką, kuo galiu pasitikėti a-ar pakalbėti ir jie klausosi. Man patinka, kad išmokei mane daugybę dalykų, vienas iš jų, nustoti mikčioti."
Jis paėjo kelis žingsnius arčiau manęs ir nusišypsojo plačiau, rodydamas savo duobutes. "Labiausiai... Man patinka, kai tu į mane žiūri, Violet." nusišypsojau žiūrėdama į savo rankas, jausdama karštį skruostuose.
"Ar pakanka?" Pakėliau žvilgsnį. "Manau, kad ne." švelniai nusijuokiau.
"Ne, manau, jog jau užtenka."
"Na... kolkas." jis vis dar žiūrėjo į mane, mes buvom patogioje tyloje. "Noriu pakeisti šią vietą, sutvarkyti." jis palinksėjo.
"Žinoma."
"Bet su vieną sąlyga." jis susiraukė ir pakėlė antakius.
"Kas tai?"
"Tu ir aš," apsivijau jo kaklą rankomis. "Šiame kartu." jis nusišypsojo ir palinksėjo. Jis palinko ir pabučiavo mano kaktą.
Norėčiau, kad gyvenimas būtų labai lengvas ir gražus kaip dabar, ne sudėtingas ir pilnas baimių. Kaip viena iš mano baimių yra Jay. Nežinau kaip sutvarkyti dalykus su juo, bet pamaniau, kad galbūt Elle galėtų man padėti.
ESTÁS LEYENDO
Violet ;; h.s. ✓
Romance"Kodėl tu nuolat žiūri į mane?" "N-nes tu esi g-gra-ži." Violet yra mergina, kurią Harry mėgsta piešti. Harry yra vaikinas, kurį įsimylėjo Violet. • Istorija yra verčiama. Istorijos autorė - @londonstars . Istoriją verčiu pirmą kartą, tad atsipraša...
