Violet ;; h.s. ✓

Chapter fourteen

Violet

"Bet labai sunku išsirinkti!"

"Bet tu turi pasirinkti!" Jis pasišaipė ir aš įsižeidžiau.

Taigi, Jay ir aš ginčijomės kuris ledų skonis yra geriausias. Man buvo sunku išsirinkti, tad pasakiau, kad abiejų skonių, tai tiesiog kvaila.

Bet mums buvo nuobodu ir buvom pavargę nuo laukimo, kada ateis Harry ir Elle papietauti. Mes nematėm jų šiandien visiškai, ir jie abu vėlavo pietauti.

Elle niekada nevėluoja pietauti, ji visada alkana ir laukia to. Harry nepaskambino ir neparašė man vakar. Jo kambarys buvo tamsus visą naktį.

Žinau, žinau. Kraupu. Taip. Bet aš nesu persekiotoja. Aš tiesiog nerimavau.

Manau, jog prarandu savo protą, aš vis dar galvojau apie tą dalyką vakarėlyje. Galvoju apie Sarah. Ar jis jai paskambino? Turiu omeny, jis turi jos numerį.

Žinau, kad man neturėtų rūpėti, bet tai daro mane pamišusia. Aš smalsi. Ar jie draugai, ar? Manau, kad 'ar' yra dėl to, kad Harry taip paprastai nepradeda pasitikėti žmonėmis.

"Žemė kviečia Vio?"

"Huh?" Atsisukau į Jay ir susiraukiau. "atsiprašau, ką tu sakei?"

"Sakiau, Elle parašė, jog ji serga. Štai dėl ko ji neatėjo šiandien ir jos visiškai nematėm."

"Oh, nueisiu ją aplankyti po mokyklos." pasakiau ir jis palinksėjo. "Ar girdėjai ką nors iš Harry?"

"Ne, o tu?" Papurčiau galvą, jis atsiduso ir susiorientavo ties savo pietumis. Įdomu, kur jis yra. "Nesirūpink, esu tikras, kad jis pasirodys."

"Aš ne nerimauju, man viskas gerai."

"Ar tu tikra? Atrodai... kitaip." nustojau kramtyti savo maistą ir pažvelgiau į jį. "Gerai, nustosiu kalbėti."

"Gerai." pagalvojau sekundei, kodėl nepaklausus Jay dėl Sarah. "Ei, Jay?"

"Dabar prireikė manęs?" Jis paklausė išsišiepdamas. "Kas tavo galvoje, mergyt? Išsiliek."

"Ar Harry kada nors minėjo Sarah, ar su ja kalbėjo?" laikiau kumščius tikėdamasi, kad jis pasakys 'ne.' Bet turėčiau pasilaikyti galvoje, kad tai nėra mano reikalas. Tai jo gyvenimas, jis kalba apie ką tik nori.

"Ne, kodėl klausi?" Mano veide susidarė šypsena, Jay pažvelgė, lyg būčiau pamišusi. Jis teisus jei galvoja apie tai, iš tiesų.

"Nieko, tiesiog įdomu."

"Kas atsitiko tau? Tu taip greitai supavydi." Mano veidas greitai pasisuko į jo pusę. Pavydas? Apie ką jis iš tiesų kalba?

"Ką? Ką turi omeny sakydamas 'pavydi'?" Jis baigė valgyti ir nusijuokė.

"Violet, meile, aš rašytojas ir aš galiu skaityti iš akių. Ir, sakydamas tai, turiu omeny, kad pavydi Sarai."

"Oh tikrai?! Ir kaip tu sužinojai tai?" Aš pikta dabar. Aš nesu iš pavydžiųjų tipo, ir aš nepavydžiu. Kodėl turėčiau pavydėti? "Žinai, jog nesu pavydaus tipo."

"Visi pavydi tam tikru momentu." Tai turi prasmę, bet ne. Harry tik draugas.

Tik draugas.

"Ne."

"Melagė." jis pasakė rodydamas į mane. "Tu tiesiog bijai tai pripažinti." buvau besiruošianti su juo ginčytis ir vėl, bet Harry atėjo pertraukdamas mus.

"Ir žiūrėk kas dabar atėjo." Jay pasakė šypsodamasis Harry.

"Atsiprašau, turėjau daug dalykų padaryti." jis šiektiek apsidairė ir tuomet suraukė antakius. "kur Elle?"

"Ji serga šiandien." atsakiau, jis tiesiog palinksėjo šypsodamasis man.

"Taigi, ar mes žiūrėsim šiandien žaidimą mano namuose, Harry?" Jay paklausė, o jis palinksėjo. "Gerai. turiu eiti ir pasakyti Elle, jog tikiuosi, kad greitai pasijus geriau, ir kad pasimatysim rytoj."

"Gerai, pasimatysim kitoje pamokoje." Jay palinksėjo paskutinį kartą ir paliko mane su Harry. Atsidusau ir atsisukau į Harry.

"A-ar ką nors darai šianakt?" Harry paklausė manęs, aš papurčiau galvą. "Ką gi, ar norėtum k-kur nors nueiti?" jis paklausė išsišiepęs. Kas tavo galvoje, paslaptingas vaikine?

"Ar neini žiūrėti žaidimo su Jay?" paklausiau sutrikusi.

"Tai po mokyklos. S-sakiau, vėlai vakare."

"Kur mes eisim?" Jis nusišypsojo ir buvo pradėjęs eiti koridoriumi į mūsų kitą pamoką, kuri yra mūsų mėgstamiausia. Dailė.

"Taigi... tai reiškia taip?"

"Nežinau, ar tai staigmena?"

"G-galbūt." man patinka šis žaidimas, kuris yra tarp mūsų. Sukikenau ir pažvelgiau į savo rankas. "tiesiog pasakyk taip, ir tu nesigailėsi, Violet."

"Tuomet taip." mes įėjom į klasę. "Bet geriau tai būtų gerai, Harry."

"Aš niekada tavęs nenuvyliau, ir tu žinai mane."

O taip, žinau.