Violet ;; h.s. ✓

Chapter two

Violet

"Prašau atiduokite savo piešinius." mūsų mokytoja Emily nusišypsojo mums, mes susidėjome daiktus ir atidavėm jai piešinius. Aš buvau tikrai susijaudinusi jai tai parodyti. Ji visada mėgsta mano darbus ir visada duoda patarimą arba dalykus nupiešti.

Aš visada paskutinė jai atiduodu savo piešinį, kad nei vienas nematytų mano darbo. Niekas nematė mano piešinio, nekenčiu kai žmonės tai mato, taigi, aš niekam kitam neparodau, tik Emily. Jai patinka, kai vadinu ją jos vardu, ji kaip sesuo man.

Aš nupiešiau paprastą, besišypsančios šešėlyje, merginos portretą. Juoda ir balta.

Pažvelgiau už savęs, Harry susirinko savo daiktus, tuomet pasiėmė savo piešinį ir atėjo už manęs. Aš laukiau kol Harry paduos savo piešinį, tuomet galėsiu savąjį atiduoti paskutinioji, bet Harry tiesiog šypsojosi ir nejudėjo.

"Umm, atiduok jai pirmas." aš nusišypsojau jam ir pasitraukiau, kad jis galėtų persikelti į priekį. Jis vistiek stovėjo. Jis papurtė galvą.

"N-ne, tu p-pirma." aš papurčiau galvą, bet staiga Emily paėmė iš manęs portretą. Pažvelgiau į ją, o ji tik kvailai šypsojosi. Pakėliau antakius ir ji tiesiog palinksėjo. Tai keista.

Aš išėjau iš klasės ir pamačiau besišypsančius Elle ir Jay prieš save. Elle's akys nukrypo už manęs ir ji nusivaipė.

"Palauk, jis su tavim taip pat ir šioje pamokoje. Kaip ir sakiau, tau pasisekė."

"Jis... Keistas. Ne, jis skiriasi nuo kitų mokinių, tikrai." jie pakėlė antakius žiūrėdami į mane. "Jis tylus, nuolat nervingas, sėdasi klasės gale ir ne drovus, tiesiog tylus."

"Tu pamiršai gerą išvaizdą, mes juk nenorim, kad Elle mus nužudytų." aš sukikenau dėl Jay žodžių, bet Elle tiesiog vaipėsi.

"Ei, tu tik stebėjai jį. Atrodo, kad kažkam patinka tas naujas vaikis." aš pavarčiau akis jai, "Bet čia kažkas įdomaus, jis buvo tas, kuris žiūrėjo į tave, Vio." Elle visada mane vadina Vio, nes ji per daug tingi, kad ištartų mano pilną vardą.

Aš nesu nustebusi, kad jis žiūrėjo į mane, nes jis darė tai prieš tai. Jaučiau jo deginantį žvilgsnį ant savo odos. Jis kitoks, ne pagal išvaizdą, bet jo akys pasakojo istorijas.

Palauk, kodėl aš galvoju apie jį? Galbūt nes aš esu nustebusi ką padarė Emily, ji niekada kitiems neleidžia būti paskutiniams, nes ji supranta mane. Arba galbūt dėl to, kad jis žiūri į mane.

Ne, jis naujokas. Galbūt jis nori būti draugais su manimi, bet yra drovus. Bet aš suabejojau. Būti draugais su manimi? Iš tiesų tai neįtikėtina.

Diena praskrido ir dabar aš klausausi muzikos eidama namo. Išsiėmiau raktus iš rankinės ir tada pamačiau kieme mašiną. Tai reiškia, kad mama namuose, bet atrodo, kad turime naujų kaimynų. Tai namas šalia mūsų, matyti daugybę dėžių lauke.

"Mama, aš namie."

"Labas, brangioji, gerai, kad esi namuose. Turime naujų kaimynų." aš palinksėjau nusišypsodama.

"Taip, pastebėjau." kai tai pasakiau, išgirdau beldimą į duris. Aš nuėjau jas atidaryti ir tada mano akys išsipūtė. Ką jis po velnių čia daro?

"Harry?" pasakiau nustebusi, jis plačiai nusišypsojo.

"L-labas."

"Leisk atspėti, tu esi mano naujas kaimynas?" jis palinksėjo, tos duobutės labai mielos. Nustok, Violet.

"Violet, kas t-" mano mama nusišypsojo mums, tuomet atėjo arti mūsų. Moteris atėjo už Harry ir aš įtariau, kad tai yra jo mama.

"Sveiki, ar jūs esat naujo kaimynai?" Ir tuomet pradėjo kalbėti. Jie įėjo į vidų ir kalbėjo daugiau.

Aš nejudėjau ir nieko nesakiau, tiesiog žiūrėjau į duris. Bet Harry buvo įdomu dairytis aplinkui ir žiūrėti į mane. Turėčiau jaustis kraupiai, bet aš nejaučiau nieko kaip tik jaudinamasi. Aš nekreipiau dėmesio.

Žvilgtelėjau į jį ir jis tuoj pat nusisuko, paskui jis vėl pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Aš nusišypsojau jam atgal ir pažvelgiau vėl į savo rankas. Užsimaniau kur nors eiti, tad pažvelgiau į mūsų mamas.

Aš atsiprašiau ir užlipau laiptais į savo kambarį. Man nuobodu ir aš neturiu ką veikti, bet aš tik norėjau užlipti į viršų, nes nenorėjau jaustis susinervinusi. Aš nervinausi prie jo.

Turiu pripažinti, jis šaunus. Turiu omeny, jis nėra flirtuotojas, blogas vaikinas ar vėpla. Jis malonus, bet tylus. Jaučiuosi lyg pažinau jį daugiau nei save pačią, vien per keleta valandų.

Aš atsistojau ir pasiklausiau keletą dainų savo telefone, tuomet atsisėdau ant lovos. Pasiėmiau pieštuką ir brėžinius. Pradėjau piešti, aš tiesiog jaučiu save piešiančią tai kas yra mano galvoje. Pasimečiau laike, tuomet pastebėjau, jog ima temti lauke. Manau, kad jie jau išėjo namo.

Aš nusileidau laiptais. Mama buvo virtuvėje, nusišypsojau jai, kai ji atsisuko ir ji nusišypsojo atgal. Aš ir mano mama gyvenom vienos. Kai tėtis mirė, tai buvo pats blogiausias mums kadanors atsitikęs dalykas. Mes persikraustėm į naują naują namą ir pradėjom nuo pradžių, bet mes niekada nepamiršom jo. Mamai esu viskas, o ji - mano gyvenimas.

"Taigi, kaip praleidai dieną mokykloje? Jay ir Elle?" aš sukikenau prisiminusi savo idiotus, nuostabius draugus.

"Jiems viskas gerai, o mokykla yra mokykla." mama nusijuokė.

"O ką manai apie Anne ir Harry?" ji kvailai nusišypsojo klausdama apie Harry ir jo mamą.

"Jie šaunūs ir malonūs."

"Taip pat geros išvaizdos." mama pajuokavo kikendama, kas darosi su tuo 'geros išvaizdos'?

"Kas? Anne? Taip, ji graži." ji pratrūko juoku, o aš nusivaipiau. Žinau ką ji turi omeny. Žinoma, visos mamos vienodos, ji turėjo omenį Harry.

"Ką gi, vakarienė bus po keletos minučių." aš palinksėjau ir pabučiavau jos skruostą.

Užlipau laiptais į viršų persirengti ir pastebėjau atskleistas žaliuzes. Nuėjau užskleisti žaliuzes, bet sustojau, kai pastebėjau kaimynus sėdinčius ant lovos krašto.

Harry.

Aš žiūrėjau į jį kiek laiko? Sekundes? Minutes? Nežinau. Aš tiesiog pasiklydau žiūrėdama į jį. Jis dėvėjo pilką megztinį, sportines kelnes ir žiūrėjo į grindis. Regis jis daro tai vėl, pasiklysta savo pasaulyje, visai kaip aš.

Jis pažiūrėjo į mano langą ir aš greitai atsisėdau ant žemės, taip jis negalėjo manęs pamatyti. Dieve, aš tokia drovi. Tai labai nesmagu.
Aš išgirdau juoką, tad aš atsistojau , o jis stovėjo priešais langą ir žiūrėjo į mane kvailai šypsodamasis.

"Oh, labas, aš... ieškojau savo auskarų." tai buvo siaubingas melas. Jis pakėlė antakius. Trumpai nusišypsojau ir kvailai pamojavau. Jis man taip pat pamojavo kikendamas ir tuomet užskleidžiau žaliuzes.

Kas per diena.