Violet
"Taigi, tu gavai namų areštą?" Paklausiau Harry juokdamasi. Mes dalinomės prisiminimais ir kalbėjomes, kad mes pasiklydome laike, ir jau sutemo lauke. Taigi, tai vienas kvailas prisiminimas, kai jis buvo mažas. Aš džiaugiuosi, kad jis tapo labiau atviras man.
"Taip, b-beveik!"
"Tu toks kvailys, Harry." jis nusijuokė, o aš papurčiau galvą. Atsirado tyla tarp mūsų, bet aš prisiminiau kai ką, ko norėjau paklausti jo ilgą laiką. "Ei, Harry, prisimeni projektą, kurį turėjom prieš kelis mėnesius?"
"Turi omeny d-dailės projektą?" palinksėjau. "Taip, kodėl klausi?"
"Man įdomu ką nupiešei."
"Kas įkvepia mane." pasakė šypsodamasis.
"Kas įkvepia tave?" paklausiau šypsodamasi atgal, jis sukikeno ir papurtė galvą.
"Ne." susiraukiau. "Nepasakysiu."
"Kodėl?"
"Tai paslaptis." jis išsišiepė.
"Nagi! Galiu pasakyti ką aš piešiau." išsišiepiau atgal, Maniau, kad pasakysiu jam ką piešiau, tad jis padarytų tą patį.
"Aš jau žinau." pakėliau antakius.
"Ne, tu nežinai." jis palinksėjo."Tikrai? Pasakyk man."
"Tu p-piešei... baleriną." mano akys išsipūtė, o jis pratrūko juoktis. Kaip jis po velnių tai žino? Aš niekam nepasakiau ir neparodžiau savo piešinio.
"Aš šokiruota."
"Nebūk, aš pažįstu tave, Violet." jis pasakė su įsitikinimu.
"Ir tai gąsdina mane." jis susiraukė.
"K-kodėl?" aš neatsakiau, bet jis suprato. "Ar tu bijai? B-bijai, kad galėčiau įskaudinti tave?" aš ir vėl neatsakiau. Tai ne tai, jis tiesiog nepasakė man kitų dalykų apie save. Aš vis dar nepilnai pažįstu jį.
"Tai ne ta-"
"Pasakysiu tai bet ką, ką n-nori žinoti." jis nutraukė mane jausdamas ką norėjau pasakyti.
"Um, nežinau." vis galvojau, o tada susidomėjau, kur jo tėvas? "Um, kur tavo tėtis?" jis susiraukė ir aš iškart pasigailėjau to. "Atsiprašau, tu neprivalai atsakyti."
"Ne, v-viskas gerai." jis atsiduso. "Žinojau, kad paklausi. K-ką gi, mano tėvas paliko mane ir mano mamą, kai buvau septynerių. Aš tikrai negalvoju apie jį daug, a-aš tik atsimenu vieną dalyką, jog mano pats pirmas piešinys... ji buvo pirmas ir vienintelis, kuris tai matė." susiraukiau.
"Ir... tai buvo paskutinis kartas, kai mačiau jį. Jis buvo paskutinis ž-žmogus manęs mano p-piešinį." jis nusišypsojo. "Bet tuomet tu atėjai ir pakeitei viską."
"Džiaugiuosi." atsistojau ir daviau jam savo ranką. "Jau temsta, eime."
Padariau savo rutiną, atsikėliau ir pasiruošiau mokyklai. Harry mane nuvežė kaip visada, bet tai nebuvo nejauku ir nepatogu. Tai buvo šaunus rytas. Vakar kai grįžom iš miško, mes praleidom naktį kartu.
Jo mama, Anne, pasiūlė man pavakarieniauti su jais ir, žinoma, aš priėmiau. Po to, mes nuėjo į Harry kambarį ir grojom dainas gitara - arba jis grojo, nes jis talentingas - tuomet nuėjau į savo kambarį ir naktį negalėjau užmigti.
Bet mano laimei, Harry pabeldė į mano kambario langą ir jis pasakė, kad jis taip pat negalėjo užmigti. Mes sėdėjom ant stogo kalbėdamiesi, juokdamiesi ir darydami tai ką darome visada. Pažinom vienas kito gyvenimus. Mes stebėjom saulėtekį iš savo lovų, kai atsisveikinom. Tai buvo šauni diena ir aš jos niekada nepamiršiu.
Jis išmokino mane dalykų, privertė mane jausti dalykus, kurių niekada nejaučiau ir esu laiminga labiau nei bet kada, viskas dėl jo.
YOU ARE READING
Violet ;; h.s. ✓
Romance"Kodėl tu nuolat žiūri į mane?" "N-nes tu esi g-gra-ži." Violet yra mergina, kurią Harry mėgsta piešti. Harry yra vaikinas, kurį įsimylėjo Violet. • Istorija yra verčiama. Istorijos autorė - @londonstars . Istoriją verčiu pirmą kartą, tad atsipraša...
