Violet ;; h.s. ✓

Chapter twenty one

Violet

"Ką tu čia darai? Neturėtum būti pas Sarah?" Paklausiau jo šokiruota, ką jis čia daro? Man nerūpi. Aš vistiek laiminga matydama jį čia.

"Taip, um, ji užsiėmusi." pasakė jis. "Ji turi šeimos vakarą, todėl šį vakarą nesimokina."

"Oh, gerai." bandžiau paslėpti šypseną savo veide, bet aš susimoviau. Mes stovėjom tyloje.

"A-atsiprašau, kad atėjau-"

"Oh ne, viskas gerai, aš vistiek neturiu ką veikti."

"Kodėl? Neturėtum susitikti su Jak-"

"Taip, bet jis taip pat užimtas." sukrizenau. "Mes atšaukėm planus šiam vakarui."

"Apgailestauju." aš patrūkčiojau pečiais.

"Ne, viskas gerai." pasakiau. Jis įsikišo rankas į kišenes ir žiūrėjo į grindis. "Harry, ar norėtum užeiti į vidų?" jis pakėlė akis ir nusišypsojo.

"Ž-žinoma." nusišypsojau jam atgal ir pasitraukiau į šalį, pradarydama duris daugiau, kad jis įeitų. Jis sekė mane iki sofos ir atsisėdo ten.

"Žiūrėjau televizijos laidą ir leisk man pasakyti, tai užknisa, mes galim išsirinkti filmą." Pasakiau ir jis nusijuokė palinksėdamas.

"Kur tavo mama?"

"Šiandien ji vėlai dirba." jis palinksėjo vėl. "Einu paimti gėrimų ir užkandžių, o tu išrink filmą." pasakiau ir nuėjau į virtuvę.

Vos uždariau duris, pagaliau jaučiau palengvėjimą. Spiegiau iš laimės - žinoma tyloje - ir giliai įkvėpiau. O dieve, leisiu vakarą su Harry.

Pati geriausia diena, ačiū aukščiausiasis!

Paėmiau užkandžių ir gėrimų, tuomet nuėjau į svetainę, kur sėdėjo jis. Kai jis pamatė mane, jis nusišypsojo ir atstojo, jog padėtų man. Mes padėjom maistą ant stalo ir atsisėdom.

"Ką išrinkai?" paklausiau jo nusišypsodama ir jaudinamasi. Jis laikė filmo CD. "Nevykėliai po priedanga? Geras pasirinkimas!"

"Ačiū."

Mes pajungėm filmą ir valgėm. Po kiek laiko pradėjau jausti jo akis ant manęs. Pažvelgiau į Harry, o jis žiūrėjo į mane. Kai jis pastebėjo, kad prigavau jį, jis pažiūrėjo atgal į televizoriaus ekraną.

Nuraudau, bet nieko nesakiau. "Violet?"

"Taip." pasakiau.

"Kiek laiko m-mes pažįstam vienas kitą?" nesitikėjau, kad jis to paklaus.

"Manau, jog kelis mėnesius, tris ar du. Kodėl klausi?" jis papurtė galvą ir nusišypsojo.

"Nieko, t-tiesiog... Įdomu."

"Kas tavo mintyse dabar?" paklausiau jo ir jis atsiduso. "Lažinuosi, jog daugybę dalykų dabar yra tavo galvoje."

"Iš tiesų, ne." pakėliau antakius. "T-tik vienas dalykas." jis pasakė.

"Ir kas tai?"

"Negaliu tau pasakyti. Klausinėji p-per daug klausimų." buvau smalsi, aš nenustojau.

"Harry, kodėl tu toks nervingas?" išsišiepiau. "Ar aš tave verčiu būti nervingu?"

"Kas sakė, jog aš nervingas?" jis pasakė bandydamas nemikčioti taip stipriai kaip jis gali.

"Tu mikčioji." pasakiau ir jo telefonas sudūzgė. Jis išgelbėtas dabar. Jis rašė telefone, o aš laukiau jo. Nusprendžiau daugiau jo nespausti.

"Kažkas negerai?" jis pakėlė akis ir užrakino savo telefoną.

"Ne, um, ačiū jog leidai pasilikti su tavim." nusišypsojau.

"Viskas gerai." jis nusišypsojo atgal ir tuomet tęsė žiūrėti filmą. Aš laiminga, kad leidžiu vakarą su juo, tai nėra taip kaip planavau, bet tai geriau.

"Žinai, aš laiminga, kad turiu tave savo gyvenime, Harry." pasakiau, jis pažiūrėjo į mane ir išsišiepė. Pajaučiau kaip kaistu, kai supratau ką pasakiau, bet aš greitai pridengiau tai su kosuliu. "Oh, ir Jay, ir Elle taip pat."

"Aš taip pat laimingas, kad turiu tave, Violet." jis atsikosėjo po to kai pasakė tai ir išsišiepė. "Oh, ir Jay, ir Elle..taip pat." jis pamėgdžiojo. Žaismingai pažvelgiau į jį.

Jis prisitraukė arčiau manęs ir aš galėjau jausti jo kvėpavimą atsimušantį į mano veidą, jo gražios žalios akys susirakino su manosiomis. Pažvelgiau į jo rožines lūpas ir pirmą kartą stebėjausi koks turėtų būti jo pabučiavimas.

Taip pat aš išsigandusi. Galiu jausti, jog tai bus sunku, ką jis daro ir sako, verčia mane prisirišti prie jo vis labiau ir labiau, diena po dienos.

Tai ne vien dėl išvaizdos, bet taip pat dėl jo nuostabios asmenybės. Jis daro viską lengvai ir gražiai, verčia mane jausti patogiai. Įsimylėti jį nesunku, bet tai neteisinga per tik tris ar du mėnesius.

Aš galvojau apie jį, piešiau jį ir slėpiau piešiniusi, kad niekas negalėtų jų pamatyti. Tai lyg mano maža paslaptis.

"Bet Violet, tu esi arčiausias žmogus mano širdžiai." jis sušnabždėjo, tada jis pradėjo lenktis arčiau manęs. Jis pažvelgė į mano lūpas, tuomet į mano akys, atrodė, jog jis prašė leidimo. Pažvelgiau į jo lūpas ir vėl, lyg duodama atsakymą 'taip'.

Palauk, ką? Nustok panikuoti, tiesiog palink. Tai yra tai ką liepiau sau ir ką aš padariau. "Aš namuose!" pasakė mama atidarydama duris.

Harry ir aš greitai atsitraukėm ir mano akys išsiplėtė. "Oh- Harry, labas!"

"Sveiki, ponia James." jis pasakė atsistodamas, tuomet paspaudė mamos ranką. Ji buvo išsišiepusi, o aš liūdna, pikta, sutrikusi ir jaučiuosi nesmagiai.

Liūdna, nes nepabučiavau jo, pikta, nes mama nutraukė mus, sutrikusi, nes jis beveik pabučiavo mane - bet aš visiškai neprieštarauju - ir galiausiai jaučiuosi nesmagiai, nes mama įėjo tą akimirką.

Turiu omenį, tavo mama sutrugdo tavo pirmam bučiniui, tai nėra taip šaunu.

Ji paklausė jo apie jo mamą ir šiektiek pakalbėjo su juo, o aš jaučiau jam užuojautą. Jis tikriausiai taip pat jaučiasi nesmagiai.

Palydėjau jį iki durų ir nusišypsojau. "Pasimatysim rytoj." aš nenorėjau kalbėti apie tai kas nutiko ten. Ir manau, jog jis nusprendė tą patį.

"Taip, labanaktis." jis pasakė šypsodamasis.

"Labanktis, Harry." pasakiau ruošdamasi uždaryti duris, kuomet jis apsisuko ir nuėjo į savo namą, bet jis sustojo ir pašaukė mano vardą. Sustojau ir laukiau, kol jis pasakys kažką, jis sugrįžo ir pabučiavo mano skruostą.

Kas per naktis.

Bet ar tai reiškia, jog jis jaučia tą patį ką ir aš?