MOONS (Z.M.)

1 Skyrius. 5 Dalis.

-Nu ir kam tu viska apsunkini?-atsiduso.

-Aš galiu pareiti,-drebančiu balsu pasakiau ir traukiausi.

-Tau pavojinga būti vienai, todėl geriau eik su manimi.

-Iš kur man žinoti, kad tu nežadi man pakenkti?-susiraukiau.

-Jei bučiau norėjęs, senai tai bučiau padaręs,-jo veide atsirado pašaipi šypsenėlė.

Pradėjau kramtyti lupą ir tikėjausi, kad jis man pasiduos, bet kaip matau jis laikosi savo įsitikinimų.

-Gerai,-atsidusdama sutikau.

Jis nieko nesakė tik apsiskuko ir pradėjo eiti skersgatviais. Neužilgo priėjome juoda Bentley automobilį. Ji buvo prabangį ir tikrai matosi, kad jis pinigų maišas. Malik vairuotojas atidarė man duris ir lėtai įsėdau vis dar abejodama, kad tai gera mintis. Vos jis atsisėdo šalia manęs mano kūnas įsitempė ir tikrai jaučiau grėsmę sklindačia nuo jo. Trumpam žvilgtelėjau į jį ir nenustebau, kad jis jaučiasi visiškai ramiai. Nusukau žvilgsnį į lango pusę ir stengiausi nusiraminti ir sustabdyti rankų drebėjimą.

-Nusiramink, aš tau nieko nedarysiu,-prabilo ir aš pažiūrėjau į jį.

-Aš nepasitikiu tavimi,-pripažinau.

-Žinau.

-Kas tu? Kodėl tu nepasakai man savo vardo?-paklausiau tikėdamasi išgirsti normalų atsakymą.

-Nes tau nebūtina jo žinoti, Deqiun.

-Vadink mane Dy arba Qiun. Pilnas vardas man nepatinka,-sumurmėjau.

-Mes nesame draugai ir tokie nebusime,-šaltai pasakė.

-Tai kodėl mane saugai?-susiraukiau ir sukryžiavau rankas.

-Tiesiog tylėk, greitai busi namie,-griežtai suburbėjo.

Nieko daugiau nebesakiau. Pasislinkau nuo jo kiek toliau ir atrėmiau galvą į stiklą. Nesuprantu jo.

Visa kelia iki mano namų mašinoje tvyrojo tyli atmosfera. Malik tikrai nesiteikė su manimi kalbėtis ar bent jau pasakyti savo vardo. Kramčiau savo lupą ir kartais žvilgtelėdavau į jį. Jis tikrai labai gražus vyras. Rudos akis, įdegusi oda ir juodi plaukai. Kodėl jis nenori, kad apie jį žinočiau ką nors? Turiu omeny, tai tik vardas.

-Atvažiavome,-pasigirdo vairuotojo vardas.

Bandžiau atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos.

-Gal galėtumėte atrakinti?-paklausiau, o Malik atsisuko į mane.

Nuryjau seiles ir manau jis tai išgirdo.

-Bijai?-paklausė.

-O turėčiau?-atsakiau klausimų.

-Turėtum,-ramiai pasakė ir likau tylėti.

-Galėčiau išlipti?-pažiūrėjau į vairuotoją, bet jis nieko nesakė.

-Norėčiau su tavimi pakalbėti pirmiausiai, panele Deqiun,-tarė Malik.

-Apie ką?-suglumau.

-Apie tavo darbą.

-Kuom jis čia dėtas?-pasimečiau.

-Tu visada vakare jį baigsi?

-Taip.

-Parvešiu tave namo kiekviena diena iš po darbo, supratai?-jo balsas buvo šaltas, kaip ir jis pats.

Tam vaikinui blogai su bendravimu.

-Ne, nesupratau,-susiraukiau ir vėl sukryžiavau rankas.

-Pakartoti paraidžiui?-suurzgė.

-Išleisk mane iš mašinos,-paliepiau, nes jis tikrai, kaip koks maniakas.

-O kas jei ne?-nusijuokė taip lyg tyčiotus iš manęs.

-Pradėsiu šaukti,-šyptelėjau, bandymda jam pagrasinti.

Jis tik nusijuokė ir išgirdau, kaip atsirakina mašinos durelės.

-Viso gero,-sumurmėjau ir išlipau iš mašinos trenkdama durelėmis.

Nuėjau vidun ir sutikau tėtį.

-Kas tave parvežė?-paklausė.

-Kažkoks Malik,-pavarčiau akis.

-Dabar įdėmiai paklausyk. Daugiau niekada nesėsk į jo mašiną. Jis neprognozuojamas,-paliepė griežtai.

-Kodėl? Kas jis?-sutrikau.

-Blogas žmogus, labai blogas. Jam nerūpėtu, kad esi nepilnametė.

Ak...Tai tiesa...

-Tėti kodėl taip kalbi? Juk jis kiek žinau turtingas verslininkas,-buvau išsigandusi, nes jau ne pirmas žmogus blogai apie jį kalbą.

-Jis įtariamas meriginų prievartavimų, kontrobandos platinimų.

-Kokios kontrobandos?-paklausiau.

-Visokios. Prašau prižadėk, kad daugiau niekada nebendrausi su juo, kad saugosies jo,-paprašė ir aš palinksėjau neištardama nei žodžio.

Tėtis pabučiavo mano kaktą ir nuėjo į svetainę. Užlipau laiptais į savo kambarį ir įėjus griuvau į lovą. Pasiėmiau pc ir įvedžiau į paiešką "Malik". Nieko nebuvo tik visokios nesąmonės visiškai nesusijusios su juo. Atsidusau ir užverčiau kompiuterį. Padėjau jį ant stalo ir panardinau galvą į pagalvę.

***

Įžengusi į kavinę pamačiau prie prekystalio stovinti Malik. Jis atrodė suirzęs, o Melany nemenkai išsigandusi. Jis visus gąsdina ir man idomu kodėl taip yra. Ar jis tikrai yra mafijos vadas, kaip teigia Melany ir mano tėtis? Priėjau prie jos ir pažiūrėjau į juodaplauki. Ak koks tu gražus.

-Kas nors nutiko?-paklausiau aiškiai parodydama, kad esu pasimetusi.

Mano kojos virpėjo nuo jo žvilgsnio, o širdis atrodo iššoks iš krūtinės. Kodėl toks gražus vyras yra toks sugadintas savo pykčio? Kažkas turi slėptis už tai.