MOONS (Z.M.)

6 SKYRIUS. 8 DALIS

KITA DALIS PASKUTINĖ

-Jis atvyksta jos,-prabilo tėvas priversdamas mane sustingti.

Atvyksta jos? Jis atvyksta manęs? Greitai pakilau nuo kėdės ir išėjau iš virtuvės taip atkreipdama dėmesį jų dėmesį į save. Tėtis nebežiūrėjo į mane piktų žvilgsnių, dabar jis atrodė susijaudinęs ir kiek nuliūdęs. Priėjau arčiau jų pažvelgdama tiek į Zayn, tiek į tėtį.

-Kas vyksta?-paklausiau.

-Šiandien jau viską sužinosi. Turbūt nepatiks tau tiesa, bet nebereikės galvoti kas tavęs laukia,-atsakė Zayn.

Tėtis pasikasė savo kaklą ir lyg nusikaltęs pažiūrėjo į mane. Susiraukiau suprasdama, kad Zayn buvo teisus. Kad ir ką mano tėvas padarė, tai yra svarbūs įvykis mano gyvenime. Bijau to Luko, nors nežinau ką jis gali ir kas jis toks. Žinau tik tiek, kad jis kažkaip susijęs su mano gyvenimu.

-Gerai, bet aš noriu pakalbėti su mama prieš tai,-tyliai tariau.

-Negalima,-papurtė galvą Edvardas.

Man labiau pradeda patikti jį vadinti vardu, nes kuo toliau tuo labiau suprantu, kad visa laika jis man melavo. Vis dėl to juk per jį susipažinau su Zayn, kuris tikrai nėra geriausias variantas. Per jį daug verkiau ir manau šis vakaras bus toks pat.

-Kodėl?-paklausiau susiraukdama bei sukryžiuodama rankas.

Zayn atsiduso suprasdamas, kad vėl pradėsiu klausinėti ir šįkart tikrai nežadu nuo jų atstoti vos jie pasakys kažką kandaus.

-Nes negalima,-suburbėjo.

-Zayn aš noriu pasikalbėti su mama,-atsisukau į juodaplaukį.

Šis tik pavartė akis ir nuėjo į virtuvę ignoruodamas mano klausimą. Taigi jis visiškai nenori bendrauti su manimi. Tai kiek žeidžia mane, nes jis buvo mano pirmas vyras, o dabar jis lyg niekur nieko mane ignoruoja. Tėvas išėjo į lauką nueidamas iki Tomo ir kažką jam sakydamas. Greitai nusekiau Zayn į virtuvę pamatydama jį prie šaldytuvo.

-Kodėl taip elgiesi? Tai viską ką sakei man vakar melavai?-piktai paklausiau.

-Deqiun baik ožiuotis,-sumurmėjo.-Žinai, kad sakiau tiesa vakar, bet turi suprasti, kad tarp mūsų nieko nebus. Viskas bus šiandien baigta.

-Baigta? Tu bijai to Luko?

-Aš nebijau. Tiesiog laikausi pažado, kuri pažadėjau jau labai seniai,-atsiduso.

-Tai daugiau tavęs nebepamatysiu?-tyliai tariau jausdama, kaip gerklėje susidaro gumulas.

-Taip,-linktelėjo.

Neatrodė, kad jam tai keltu liūdnas emocijas, bet vos jis priėjo prie manęs ir apsikabino pakeičiau nuomonę. Negalvojau, kad per tas kelias savaites viskas pasisuks šita kryptimi. Nebuvo taip, kad jo nekęsčiau, bet jis mane gąsdino, o dabar stoviu jo glėbyje vos neverkdama.

-Viskas bus gerai,-sušnabždėjo.

Žinojau, kad nebus. Supratau tai tada, kai jis pasakė jog tėtis susimovė ir dėl to kentėsiu aš.

-Nepasiduok,-jis taip tyliai, kad vos išgirdau.

Turbūt ir neturėjau girdėti, todėl neklausinėjau jo. Nenoriu pyktis, tik ne dabar. Atsitraukiau nuo Zayn, kai išgirdau, jog grįžo Edvardas. Jie susižvalgė vienas su kitu ir atrodo, kad mane kas persmelkė, kai pro virtuves langą pamačiau įvažiuojančią mašiną. Jis čia. Iš mašinos išlipo aukštas rudaplaukis. Jis užneša man į Zayn. Pasislėpiau už Zayn, kai pasigirdo durų atsidarymas. Neužilgo į virtuvę įėjo šitas vyras ir Zayn pasitraukė atidengdamas mane. Jau geriau būčiau surakinta lovoje su piktu Zayn, nei stovėčiau prieš šita paslaptingą vyrą. Per žingsnį atsitraukiau nuo sukasdama savo lupą. Jis atrodė daug pavojingesnis nei Zayn ir kiek vyresnis.

-Malonu su tavimi susipažinti Deqiun,-nusišypsojo.

AR AŠ RAŠIAU ZAYN METUS? :D NEBEATSIMENU :D

KOMENTUOJAME!