MOONS (Z.M.)

2 SKYRIUS. 8 DALIS.

-Nedrįsk ką nors sakyti, nes aš neturiu nuotaikos tau vėl kalti į galvą, jog atesi laikas ir sužinosi,-pavartė akis ir permetęs savo ranką man per pečius išsivedė į lauką.

Maži lietaus lašeliai pradėjo kristi mano kakta, todėl labiau prisispaudžiau prie Zayn bandydama pasislėpti. Mano kūnų bėgiojo malonus šiurpuliukai, kai jis nepatraukė rankos nuo mano pečiu ir toliau teikė man šilumą. Nors žinau, kad jam čia tik vaidyba, bet esu nustebinta savo minčių, jog norėčiau tai patirti dar kartą.

Kai priėjo prie mašinos, Zayn atidarė man duris ir paleidęs iš savo glėbio mostelėjo galvą, kas sėsčiausi. Sudrebėdama nuo šalčio atsisėdau į mašiną palikdama ir juodaplaukiui vietos. Hariui atsisėdus apsikabinau save rankomis ir bandžiau nuraminti prakeikta drebėjimą. Kodėl aš neapsirengiau kažko šiltesnio?

-Tau šalta?-paklausė ir aš palinksėjau.

Jis atsisuko į galą ir ištraukė pledą paduodamas man jį. Užsidėjau ji sau ant pečiu ir susigūžiau, kad greičiau sušilčiau.

-Ar bent galiu žinoti, kur mes važiuojame?-pasidomėjau atsisukusi į Zayn, bet jis tik toliau žiūrėjo pro langą.

-Ne, negali, o dabar užtilk.

Atsidusau nuo jo atsakymo. Kodėl jis manęs taip nemėgsta? Manau geriausia bus jei iš vis nekalbėsiu su juo. Jei nepratarsiu jam nei žodžio, galbūt jis ryšis su manimi kalbėti maloniai? Esu pasimetusi nuo jo nuotaikų permainos. Atsiraukiau kiek toliau nuo jo ir atsirėmiau į mašinos langą. Niekada nesu turėjusi vaikino, nes jiems atrodžiau šlykšti. Jie visi manė, kad esu kilusi iš juodaodžiu giminės, nors esu tiesiog tamsesnė nei kai kurios merginos. Brighton buvau dažnai žeminama dėl visokių mažų dalykų. Tarkim atėjau pavasari su sportbačiais, kuriuos nešiojau rudeni. Jie visi manė, kad tai linksma, bet ar būtu taip pat, jei iš jus kas šaipytus?

Dar karta žvilgtelėjau į Harį ir užsimerkiau, nes vis dar norėjau miego. Nereikėjo man vakar gerti. Jaučiuosi tikrai ne kaip. Bandžiau nusnūsti, nors trumpai, bet Zayn pradėjo man krutinti sakydamas, kad jau atvažiavome. Pramerkiau akis ir pažiūrėjau pro langą. Mes miške? Kokio velnio jis atsivežė mane į mišką?

-Pasuk galvą į kita puse, ten yra namelis,-suprunkštė išlipdamas iš mašinos.

-Kartais pagalvoju, jog tu sugebi skaityti mintis,-atsidusau taip pat išlipdama.

Jis nieko neatsakė tik nusivedė mane prie namelio ir atrakino duris. Įėjau pati pirma ir apsidairiau. Čia buvo jauku, bet kiek per tamsu, dėl užkleistu užuolaidų. Negalėjau pasakyti tikslios sienų spalvos, bet atrodo jos šviesios. Zayn parodė, kur mano kambarys ir nieko nesakęs išėjo palikdamas mane viena.

Vaikščiojau po namus ieškodama ko nors ką galėčiau panaudoti prieš Zayn išpešdama tiesą. Esu tikra, jis turėjo čia kažką palikti. Apvaikštinėjus visus namus ir nieko neradus, nuėjau į virtuvę. Čia buvo daug paprastesnė buitinė technika, todėl manau galėčiau padaryti ką nors valgyti.

Iš šaldytuvo išsitraukiau vištienos krūtinėlė. Nors nevalgau mėsos, bet esu įpratusi ją gaminti tėčiui. Atšildžiusi mėsą ją išmarinavau ir sudėjau į kepimo rankovę. Įjungiau viryklę ir padėjusi vištieną ant stalo pjausčiau daržoves. Pažiūrėjau į laikrodį įsitikindama, kad viryklė pakankamai įkaitusi, jog galėčiau jau dėti kepti vištieną. Zayn jau nėra pora valandų ir esu išsigandusi, jog jis galėjo mane čia palikti vieną, o pats išvažiuoti atgal į miestą. Ar jis galėtu? Žinau, kad jis manęs nemėgsta ir manau esu jam rakštis užpakalyje, bet aš visiškai neprašiau, kad mane kas saugotu. Noriu normalaus paauglės gyvenimo. Vienintelis būdas ką galėčiau pasiūlyti, tai išvažiuoti pas mama į Kanadą, bet nemanau, kad man leis. Koks yra susitarimas, tarp mano tėčio ir Zayn?