Visi žinojo, kad mieste Zayn pavojingiausias. Jo noras skriausti kitus yra didesnis, už bet kurio nors kito. Malonumas, kurį jis jaučia matydamas savo aukos skausmą, verčia jį pasijusti galingu. Žmonės apkalbinėjo jį, kūrė gandus versdami jį dar did...
Jis čiupo man už rankos ir išsitempė iš namo. Stengiausi greičiau eiti, nes nenoriu būti tempiama. Priėję juodą Audi mašiną Lukas paėmė mano tašę ir įdėjo į bagažinę. Jam paliepus sėsti, atsisėdau gale nusivalydama savo paakius. Viskas taip blogai. Bijojau Zayn, bet šitas vyras yra kažkas blogo. Jis nemalonus, šiurkštus ir turi keistų planų su manimi. Lukui įsėdus į mašiną pažiūrėjau paskutinį kartą į namą, kuriame praleidau daugiau laiko nei savo namuose. Pakėliau akis į savo kambario langą pamatydama Zayn, kuris žiūrėjo į mane. Nereikėjo man jo įsimylėti. Aš turėjau mažą viltį, kad jis neleis manęs įsivežti, bet nerūpiu jam taip, kaip jis man rūpi. Jis atėmė mano laisve, mano nekaltybe, o aš vis tiek jį myliu. Dabar suprantu ką mama sakė tėčiui prieš išeidama iš namų. Vienpusė meilė skaudina.
Užmerkiau akis stengdamasi nors truputi nusiraminti ir sugalvoti kažką protingo, bet mintyse vis iškyla Zayn atvaizdas. Tik jis galėjo man padėti. Bandysiu perkalbėti Luką, kad leistu man gyventi savo gyvenimą, bet nemanau, kad jis leis. Esu stebima nuo pat savo gimimo ir tik dabar suvokiu, kad net išvažiavimas su mama nebūtu padėjęs. Jis būtu mane radęs. Maža dalele sako man, kad reikia susitaikyti su tuo ir galbūt bandyti savo gyvenimą sieti su Zayn brolių, bet aš žinai, kad to niekada nebus. Niekada negalėsiu susitaikyti su tuo, kad busiu visa savo gyvenimą busiu priespaudoje.
-Ką jūs su Zayn darėte?-prabilo išsukdamas iš kiemo.
Nenorėjau žiūrėti į namą ir pamatyti Zayn, nes žinau, kad pravirksiu. Turiu nustoti rodyti savo silpnumą.
-Tai ne tavo reikalas,-sumurmėjau.
Kaip jis drįsta klausti tokių asmeniškų klausimų? Nenoriu jam pasakoti apie mano ir Zayn seksą.
-Būtent, kad mano. Zayn neturėjo teisės liesti mano nuosavybės. Jis sulaužė sutartį.
Nors jo balsas skambėjo ramiai, žinojau, kad jis pyksta.
-Nesu tavo nuosavybė. Mano tėvas neturėjo teisės manęs atiduoti už savo klaidas,-piktai tariau.-Kur mes važiuojame?
-Pamatysi, bet galiu prižadėti, kad niekada daugiau nepamatysi Zayn,-šlykščiai nusijuokė.
Nieko jam nesakiau, nes tikiu, kad jis sako tiesa. Galbūt, tai išeis į naudą. Nematydama Zayn pamiršiu jį. Tikiuosi.
Mes įsukome į siaurą miško takelį. Važiavome apie dešimt minučių iki kol sustojome prie balto namo. Problema, kad mes gyvename toli nuo miesto ir pabėgimas iš čia sunkus. Pasiklysčiau miške ir jis mane rastu.
Jam išlipus iš mašinos pasekiau jo pavyzdžių. Apsidairiusi pažvelgiau į Luką, kuris jau buvo ištraukęs mano tašę. Bandžiau sustabdyti rankų drebėjimą, nes nežinau kas nutiks, kai įeisime į tą namą. Mačiau jo veide pašaipia šypseną, kai jis atrakino namo duris ir pasitraukė leisdamas man pirmai eiti.
-Kas man nutiks, kai ten įeisiu?-paklausiau.
-Užtvirtinsime sutartį dėl kurios laukiau aštuoniolika metų.
JŪS GALITE PATIKĖTI, kad aš net pasirašiau telefone jog būtinai turiu parašyti dalį? :D Na dabar jau galiu užbraukti ir tikiuosi dalis jums patiko :D
Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
