MOONS (Z.M.)

3 SKYRIUS. 5 DALIS

-Juk sakei, kad bėgiojai,-susiraukiau.

-Parašiau savo vairuotojui, kad atvarytu automobilį prie parduotuvės. Jis mūsų jau laukia,-žvilgsnių parodė į juodą Audi automobilį.
-Aš galiu pareiti,-šyptelėjau, bet jis tik rūsčiai į mane pažiūrėjo.
Nuleidau galvą suprasdama, kad šito ginčo nelaimėsiu. Kartu su juodaplaukiu nuėjau prie mašinos. Čia stovėjo juodais plaukais, maždaug trečią dešimtmetį perkopęs vyras. Jis atidarė duris ir maloniai nusišypsojo.
-Panele, Watson,-mandagiai taria.

Iš kur jis žino mano vardą? Ar Zayn jam sakė? Nusišypsojusi vyrui įsėdu į automobilį. Jis uždaro duris, o Zayn apeina automobilį ir įsėda į galą taip pat. Žvilgteliu į juodaplaukį, kuris įdėmiai stebi mane.

-Kažkas blogai?-paklausiau.
-Ne. Viskas gerai. Užsuksime pas mane, nes yra dar keli tavo daiktai,-šyptelėjo prieš nusukdamas žvilgsnį į priekį.
Likau tylėti. Ten liko keli mano rūbai, batai ir miegojimo drabužiai. Nors maniau, kad tėtis juos paėmė.

Privažiavus Zayn namus lietus vėl pradėjo lyti. Susiraukusi išlipau iš mašinos ir priėjau prie Zayn, kuris vedė vartų kodą. Atsidarius dideliems vartams, juodaplaukis atsisuko į mane ir suėmęs mano ranką nutempė prie durų. Grįžo valdingasis Malik. Jam vėl suvedus skaičių kombinaciją prie durų pagaliau įėjome vidun. Nekenčiu lietaus. Nusiaviau batus bei pažiūrėjau į garbanių.
-Tai aš einu pasiimti viską,-droviai nusišypsojusi patraukiau link laiptų.
Užlipusi į kambarį, kuriame gyvenau trumpą laiką, apsidairiau. Čia nėra mano daiktų. Pradariusi spintą patvirtinu savo teiginį. Kodėl jis mane čia atsivežė, jei nėra mano daiktų?
-Juos paėmė tavo tėtis. Vakar,-balsas už nugaros priverčia mane atsisukti.
Vos per kelis žingsnius nuo manęs stovi Zayn. Dabar jis buvo persirengęs. Vilkėjo kostiumą, o jo plaukai sausi. Kada jis spėjo?
-Kodėl aš čia?-paklausiau, bet atsakymo neišgirstu.

Zayn stebi mane be jokios gėdos, lyg bučiau gardus saldainis. Jaučiu, kaip mano žandai kaista, o kojos linksta. Į mane žiūri pats graikų dievas.

-Šūdas. Velniop tą susitarimą,-suniurzgėjo ir nespėjus man sureaguoti putlios Zayn lupos susiliejo su manosiomis.
Buvau priremta prie spintelės ir įkalinta tarp Zayn rankų. Jo lupos buvo minkštos ir šaltos, bet tuo pačiu tokios gundančios. Burnoje jautėsi surūkytos cigaretes skonis ir mėtinis saldainis, kuris suteikė kartumo. Mano rankos automatiškai apsivijo jo kaklą, o jo rankos mano liemenį vis labiau spausdamas mano gležną kūną prie savęs. Greitu judesiu buvau užkelta ant spintelės, o visi daiktai buvę ant jos nukrito ant žemės. Jis krimstelėjo mano lupos prašydamas leidimo ir neabejodama daviau jam jį. Ak... Jo liežuvis užkariavo mano burną ir gundančiai glaustėsi su manuoju.
-Zayn!-moteriškas balsas iš apačios privertė mumis atšokti vienas nuo kito.

Mano žandai įgavo raudoną atspalvį, bet Zayn turbūt to nepastebėjo, nes vis dar stebėjo mano lupas.
-Zayn!-vėl riksmas.
-Po velniais, palauk!-susinervavęs juodaplaukis atsitraukė nuo manęs ir šūktelėjo tai moteriai.-Palauk čia,-paliepė prieš dingdamas iš kambario.

Vis dar sunkiai kvėpuodama apsidairiau po kambarį. Mes pasibučiavome. Tai yra jis mane pabučiavo. Paliečiau savo lupas įsišiepdama, kaip maža mergaite. Nenoriu prisigalvoti nebūtu dalykų, bet nemanau, kad žmogų, kurio tu nemėgsti bučiuotum dėl nepaaiškinamo dalyko. Galbūt aš jam patinku? Neturiu visiškai minčių.
Priėjau prie lango ir pažiūrėjau į apsiniaukusį dangų. Nors diena atrodo niūri, bet pati jaučiuosi gerai. Geriau nei gerai. "Nepasitikėk juo, kvailele." Pasąmonė pridūrė lyg pikta, užsislėpusi piktžolė mano galvoje. Tikrai neturėčiau juo pasitikėti. Jis nėra vienas iš tų žmonių, kurie maloniai bendrautu.
-Apie ką galvoji?-Zayn kimus balsas pasigirdo visai šalia manęs.
Lėtai atsisukau ir pažiūrėjau į jo rudas akis, kurios mane taip keri.
-Apie nieką. Tiesiog manau man metas namo.
Melas!
-Taip. Einam,-linktelėjo ir pirmas išėjo iš kambario.
Pasekusi jo pavyzdžiu ir nusileidusi žemyn pamačiau keturiasdešimt metų perkopusia rudaplaukė moterį. Ji turėjo rudas akis, iki krūtinės plaukus bei liekną kūną. Buvo apsirengusi juodai ir tuo man ji priminė Zayn. Zayn... Tai turbūt jo mama, nes jiedu turi panašumų.
-Tai Deqiun Watson, Edvardo dukra,-juodaplaukis pristatė mane moteriai, o ji nepatenkintai į mane pažiūrėjo.

-Kodėl ji pas tave, Zayn?-moteris nepatenkintai sumurmėjo.

�c