MOONS (Z.M.)

1 Skyrius. 1 Dalis

-Ne!-klykdama pašokau iš lovos.

-Deqiun, Deqiun,-Zayn greitai atsisėdo ir prisitraukė mano kūną prie savęs.

Kasnakt sapnuoju tapati sapną. Jis niekada nesibaigia ir tai tampa vis sunkiau pakelti. Bandau to atsikratyti, bet kaltės jausmas manęs nepaleidžia.

-Tai aš kalta, Zayn. Jis pasiaukojo dėl manęs,-kukčiojau.

Nors Lukas ir nebuvo su manimi geras, bet aš jo pasiilgau. Jis pasiaukojo, kad apsaugotu mane nuo tų padarų. Zayn vis kartoja, kad man nėra tikslo savęs kaltinti, tai jo paties klaida, bet aš negaliu to pakeisti. Žinau, kad jei būčiau kartu įsitempus jį iš ten, dabar viskas būtu kitaip.

-Nusiramink, viskas gerai,-glostydamas mano plaukus šnabždėjo.

-Kada tas jausmas praeis? Kodėl jis kas kart vis stipresnis?

-Mes viską ištversim, pažadu,-jis suėmė mano veidą savo delnais ir žiūrėdamas į akis pakštelėjo į lupas.

Netikiu juo, nors turėčiau. Jis vis kartoja tai, bet niekas nevyksta. Žinau, kad jis stengiasi man padėti, bet aš pati jam neleidžiu. Galbūt nenoriu prarasti to jausmo? Negaliu taip sakyti. Aš noriu.

-Liepk man užmiršti. Pasinaudok savo galiomis,-maldavau.

Zayn veidas pabalo ir jis patraukė savo rankas nuo mano veido. Žiūrėjau į jį jausdama kaip ašaros vis dar rieda mano skruostais.

-Aš negaliu, Deqiun,-atsiduso.

-Kodėl? Aš negaliu miegoti,-vėl sukukčiojau.

-Aš nebegaliu naudoti savo galiu prieš tave. Gavau žymą,-jis nusivilko marškinėlius ir parodė ant nugaros esančia mėnulio žymą.

Kaip suprast jis gavo žymą? Ką tai turėtu reikšti?

-Vilkolakio žymę. Gauname ją, kai susirandame antras puses.

-Ar taip buvo ir su Evelina?-paklausiau tikėdamasi, kad jis paneigs mano mintis.

-Taip,-sumurmėjo.

Supratau, kad Zayn visiškai nenori kalbėti apie ją. Aš irgi, bet ne dėl to, kad jausčiau jai neapykantą, o dėl to, kad ji gindama mus irgi žuvo. Zayn save kaltina dėl jos mirties, nes kai ji mirė jis buvo šalia. Tas pats ir man. Tik su Luku.

-Kas turi nutikti, kad ji pranyktu?-tyliai paklausiau pažiūrėdama į savo rankas.

-Dingsta meilė.

Prikandau savo lupą mąstydama ar ir mums taip nutiks. Nuo to incidento, mano ir Zayn santykiai visiškai pasikeitė. Jis tapo kitoks, galbūt nebetoks paslaptingas ir labiau atviresnis. Man toks jis patinka labiau ir daugiau nenoriu grįžti prie senojo Zayn, kuris elgdavosi su manimi žiauriai. Atrodo, kad nuo senojo jo elgesio praėjo daug laiko, bet iš tikro tai tik keli mėnesiai.

-Ar tie padarai vis dar ten?-paklausiau.

Vis vengdavau to klausimo, nes bijojau išgirsti tiesą. Lukas sakė, kad kol negaus vieno iš jų, tie padarai nesustos. Jiems reikėjo vieno iš brolių ir man baisu, kad ir Zayn jiems reikės.

-Nežinau. Tie padarai neišnyksta savaimė,-sumurmėjo prisitraukdamas mane.

Nenorėjau jam sakyti, kad viena naktį sapnavau save ten. Atrodė viskas taip realu. Girdėjau kažką tariant savo vardą, bet taip ir nesuprasdavau kas tai. Žinau, kad turėčiau ten apsilankyti, bet bijau ir žinau, kad Zayn man neleis. Nors jis ir pasikeitė, bet jo noras valdyti niekur nedingo. Džiaugiuosi tuo, nenoriu, kad jis visiškai pasikeistu. Pamilau jį tokį, koks jis yra.

-Apie ką taip mąstai?-paklausė.

-Tiesiog vis dar nesu nusiraminusi iš po sapno. Tai vargina mane,-tyliai tariau padėdama savo galvą ant jo krūtinės.

Ir tai ne viskas ką turėčiau jam pasakyti, bet žinau, kad kol jam nereikia žinoti mano planų.

Taigi pirmoji dalis trečio sezono! Tikiuosi patiko ir laukiu jūsų komentarų!