"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*101*

(Kartokit dainą, jei jau pasileidot ją ;) )

Kayla pov.

Atrodo praėjo tiek daug laiko, nors realiai visiškai nedaug. Man reikėjo pertraukos absoliučiai nuo visko, ką aš ir padariau... Buvau su broliu ir jo grupe pasauliniam ture, nes jis teigė, kad man būtų neprošal prasiblaškyt, tad sutikau išvažiuot. Aplankiau daug šalių ir miestų, kurių net sapnuose buvau nesapnavus. Man buvo sunku šypsotis, kai reikėjo, nes nei vienas negali jausti to, ką jaučiu aš. Nepajėgiu vis dar neatsigaut po šitiek netekčių ir praradimų artimų žmonių. Kodėl mano likimas toks sunkus?

Louis... Jo turbūt pasiilgstu labiausiai ir norėčiau taip stipriai apkabinti. Mano angelas sargas, kuris žino apie mane viską, net menkiausias detales, kurių kiti žmonės nežino. Buvo viskas puiku. Mūsų banali jaunų pagaulių meilė, kurios pavydėjo dauguma merginų. Tie jo pokštavimai, juokas. Aš beviltiškai pasiilgau jo, o atrodo, kad praėjo tiek daug laiko, nors tik daugiau nei metai. Galvojau, kad pajėgsiu jį pamiršti, bet net paprasti dalykai nuolat primena jį.

Mokykloje greitai pritapau ir buvau su šauniausiais mokyklos vaikinas. Taip kalbu apie Louis, Zayn, Harry, Liam ir Niall, kai kuriems iš jų padėjau mokytis ir patardavau. O šiaip turėjom ir daugybę nuotykių per tuos metus. Kiek pamenu, man lygių lenktynėse merginų ir neatsirado, tad buvau geriausia ten. Kartais padėdavau laimėt rungtynes Zayn ar Harry, o dėl to ant manęs pykdavo Louis, bet mes greit susitaikydavome.

Neįsivaizduoju, kaip laikosi dabar šie vaikinai... Praėjo mažiau nei metai, kaip aš išvažiavau su '5SOS' grupe. Prieš metus ir 3 mėnesius mano gyvenime įvyko dar vienas žiaurus dalykas. Kilo gaisras soduose ir sudegė daug teritorijos, kurioje turėjo sodą ir mano seneliai. Luke tuo metu nebuvo, nes jis įrašinėjo naujas dainas su grupe, o aš buvau su Louis... Man buvo šokas. Didžiulis šokas. Vis dar, užmerkusi akis, galiu matyti tuos degančius namus, ugnį... Mano senelių nebeliko...

Man buvo skaudu... Net mano angelas sargas nepajėgė manęs paguost. Aš norėjau daugiau laiko pabūt viena, kas Louis nepatiko. Norėjau tik viską viena apmąstyti ir suprasti, kokia gležna yra žmogaus gyvybė. Buvau vienumoje kartu su tyla, bet, kai pagaliau nusprendžiau vėl bendraut su Louis, rudaplaukis buvo pasikeitęs į visiškai kitą pusę. Jis tapo šaltesnis su manimi. Nesugebėjau suprasti, kas jam nutiko...

Pasikeitė jis, pasikeičiau ir aš. Palaipsniui aš jam nieko nebejaučiau. Atrodė taip, kad kažkas išplėšė iš manęs visus jausmus jam ir jie dingo. Aš stengiausi, norėjau būti su juo ir toliau, tačiau jis to nebenorėjo. Kažkas pasikeitė mūsų jausmuose... Galbūt jie išblėso ir pradingo? Mudu išsiskyrėm, nes nebepajėgėm suprasti vienas kito. Buvo skaudu prarasti ir jį, tad tuomet supratau, kaip viskas yra banalu. Aš jo pasiilgstu dabar, bet pradėjau manyti, kad pasiilgstu ne jo, o įvairiausių dalykų, kuriuos patyriau su juo.

Kai išvykau su broliu, nesidomėjau niekuo. Žinau tik tai, kad Angela, mano geriausia draugė iš Oxford'o, atsikraustė į London'ą ir ten studijuoja kažką. Tiesa, su ja irgi bendrauju ne daug. Pasiilgstu ir jos, bet... Bijau ir vėl bendrauti su žmonėmis taip artimai, nes nenoriu jų prarasti. Bijau prisileisti kažką, kas gali dingti ir vėl, bei palikti dar vieną randą mano širdy.

Dabar man virš 19 metų. Esu labiau subrendusi, bet brolis ir jo grupė sako, kad aš nesikeisiu niekad. Pagaliau vėl grįžtu į London'ą po pasaulinio turo, kuris truko virš 9 mėnesių. Pasiilgau Anglijos gatvių, oro, miesto. Ten gyvenimas visiškai kitoks, o dabar esu kitokia ir aš.

- Jėzau, susiraskit kambarį. – mano ausis pasiekė Calum balsas, tad atsitraukiau nuo Ashton lūpų.

- Nepavydėk. – atšovė jam Irwin, kai Calum praėjo pro mus su fake smile'u, ir kažkur nupėdino.