"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*117*

Kayla pov.

Nurijau susidariusį seilių gumulą gerklėje, o tada atsidariau namų vartus. Įvažiavau į garažą, o tada išjungiau mašinos variklį. Šitam name yra signalizaciją, kurią žinau tik aš ir Luke, tad kitaip niekas įeit vidun negali, o jei laužtųsi, pradėtų kaukt signalizaciją ir atvažiuotų policija. Viskas logiška. Labai tikiuos, kad ten brolis, o ne kažkas pasiųstas brolio. Sugalvojo gal kokį kaštoną atsiųst, tai bus čia man...

Nusiėmiau šalmą ir nulipau nuo motociklo. Garažo vartai automatiškai nusileido žemyn, o aš, suvedusi signalizacijos kodą prie durų, kurios veda į namą, galėjau įeit vidun. Nusiaviau savo batus ir padėjau motociklo raktelius šalia savo mašinos raktelių ant spintelės.

- Turim gyvų?! – užrėkiau. Kas bus, tas bus. Tikiuos ne kokie vagys čia ar dar kas.

- Turim! – atrėkė ir girdėjau, kaip kažkas lipo žemyn laiptais, kai aš nusiėmiau savo kožą bei ją pakabinau. – Geriau sakyk, kur buvai? – pamačiau Luke priešais save. Tik tas čia atsivilkęs...

- Luke, aš neprivalau tau aiškintis, kai man 19-lika. – sumurmėjau ir vilkausi į svetainę, kur išsidrėbiau per visą sofą.

- Tu ką vėl lenktyniauji?

- Taip, o ką? Pavydi? – pažiūrėjau į jį, kai jis atsivilko pas mane į svetainę.

- Nepavydžiu. – su fake smile'u žiūrėjo į mane. – Mes gi kalbėjom ir aš tau aiškiai pasakiau, jog nenoriu, kad lenktyniautum daugiau. – rimtai kalbėjo Hemmings.

Lyg man rūpėtų, ką jis galvoja...

- Aha, o nuo manęs visi nusisuka. – spoksojau į lubas, nežiūrėdama į brolį. - Louis - asilas, Anglea nepasakoja nieko, o burkuoja su Zayn, tai ko tu dar nori nuo manęs? Eik geriau pas savo Lea ir pisk ją, o man net nepaskambinai per visas šias dienas! Atsirandi tik tada, kai pagalbos ar kokio kito šūdo reik. – nusisukau nuo jo. – Nenustebčiau, jei čia dabar esi, nes VĖL kažko reikia. – pabrėžiau žodį 'vėl', pridurdama šį sakinį.

- Tai, kad susipykau aš su ja. – kažką murmėjo Luke.

- What? Nu, čia dabar? – atsisukau į brolį. Sakau, šiaip sau jis čia nebūtų.

- Tai gal susitaikysim... – nutęsė.

- Dėl ko ji užpyko?

- Tu jos ir paklausk, nes aš ir taps nežinau. – atsakė broliukas.

- Oh... Tipinė boba. – spoksojau į lubas, kai nebežiūrėjau į Luke, o jis nieko apie mano šį sakinį ir nepasakė.

- Tai kas lenktynėse gero? – keitė pokalbio temą, kai paignorino mano žodžius. Kažkaip šiandien visi mane ignorina...

- Nieko, laimėjau ir tiek. – trumpai atsakiau.

- Aš vis tiek nenoriu, kad tu lenktyniautum. – jis ir vėl pradeda tą patį.

- O man lemputės vienodai šviečia dėl to, ko tu nori. – atsakiau ir siekiau TV pultelį nuo stalo su ranka.

- Pažiūrėčiau ar tėvam taip atsakytum. – subambėjo. O taaaaippp. Būtinai reikėjo man primint tai!

- Luke, nekenčiu aš tavęs! – mečiau į jį tą pultelį, kai atsisėdau, o tada pašokau nuo sofos ir nudūmiau į viršų.

Iš kišenės išsitraukiau savo telefoną ir rinkau Ashton numerį, kai stovėjau savo kambarį užrakintom durim. Žinau, kad Luke dar gali sugalvot ateit čia manęs guost ir atsiprašyt dėl to, ką pasakė, bet aš to nenoriu. Kam man jis priminė tuos tėvus? Man ir taip sunku, o šiandien mano nuotaika ir taip sumauta, tai ką jis nori, kad ji būtų dar baisesnė?