"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*152*

Kayla pov.

- Nafik. – numojau ranka, kai įsėdau atgal į mašiną, visa pavargus. – Neįsivaizduoju, kaip ryt liksiu gyva.

- Liksi, liksi. – patikino mane Luke, įlipdamas į mašinos galą taip pat. – Šiandien jau beveik viską apsitarėm, tad ryt viskas vyks greit. Tik daryt apie 500 kadrų reiks. – paprastai pasakė. Ar jis juokauja?

- KIEK?! – užrėkiau nustebusi, kad net mūsų vairuotojas krūptelėjo ir pažiūrėjo į mašinos galą per veidrodėlį, ar mums viskas gerai. – Atleiskit. – leptelėjau.

- 500. – pakartojo broliukas. Aš mirsiu rimtai... Ateikit į laidotuves.

- Jėzau, Luke, ir per vestuves mažiau daro. Dar aišku į žurnalą tai tik 3 fotkes įdės. – burbuliavau, ten sėdėdama ir spoksodama pro langą, kol mes ir toliau važiavom namučio.

- Nebūk ant tiek žiauri. Gi viena fotkė eis ir ant viršelio. – pranešė. Pala, ar aš gerai išgirdau? Ant viršelio..?

- Aš miriau. – parkritau ant Liuciferio ir gulėjau ten, išdribus per visą mašiną.

- Nemirk, mums dar interviu reiks duot.

- Galėsi vienas duot. – numojau ranka. – Nes mes tarėmės dėl fotkių, o ne dėl interviu, tad aš nepričiom.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Vos atsivilkus šįryt į tą patį pastatą, mane pasisodino kėdėj ir ilgiausiai čia jau sėdžiu. To peruko plaukus iškarpė ir padarė kirpčiukus, tad dabar jie labiau buvo pakarpyti, o ir patys plaukai atrodė natūraliau bei krito gražiai. Mano plaukai buvo visiškai susegti ir paslėpti, o ant galvos jau buvo užmaukšlintas perukas, tad šiek tiek dabar taiso tą plaukų kritimą, banguojant su žnyplėm, kad viskas būtų perfect.

Mane ir toliau ruošė Taylor, o, kiek žinau, Luke kitam kažkuriam kambarėli sėdi ir jį ten ruošia taip pat. Oj, nusimato ilga ir varginanti diena. Sėdėjau ir nejudėjau ant tos pačios kėdės, kaip ir vakar, nes man darė makiažą, nors tiksliau dar galvojo, kokį daryt.

Man netgi įdėjo lęšius, nes ale, jei keičiam mane, tai keičiam viską. Tad dabar mano akys buvo mėlynos, o natūralios gi šviesiai rudos. Atrodo, kad iš akių mane kas nors atpažintų, bet tarkim. Aš nieko čia gi nepaaiškinsiu šitiem žmonėm.

Mane dažė apie kokį pusvalandį, o man atrodo, kad ten tuoj kilogramą pudros ir maskuoklio uždės, bet sėdžiu ir net nepratariu nė žodžio. Luke čia užsimanė vakarinio špakliaus ne aš, o jam gi didelis skirtumas. Maždaug, kol man darė makiažą, spėjo net nulakuot kita mergina raudonai nagus, nes tai irgi matysis ant fotkių. Pagaliau po 40 minučių man leido pažiūrėt į veidrodį ir rimtai atrodžiau, kaip kitas žmogus visiškai.

Abejoju ar mane kažkas labai jau atpažintų gatvėj ar draugai. Makiažas buvo itin ryškus. Mano lūpos buvo padažytos tamsiai raudonos spalvos lūpdažiu, veidas sumodeliuotas, o antakiai padažyti tamsesne spalva, panašia į mano peruko plaukų spalvą. Akys buvo padažytos su auksiniais šešėliais, o akių išoriniuose kampučiuose dar tamsesni šešėliai, o viską pabaigė ryškus akių apvedimas ir priklijuotos blakstienos.

- Na, atpažįsti save? – paklausė Taylor, man dar tvarkydama plaukus.

- Ne. – atsakiau. – Išties puikiai čia mane užmaskavai. – pagyriau ją, nes jos darbas tikrai vykęs.

- Pailsėk šiek tiek, o po to ateis dizainerė, kuri tau stilių sukurs. – pranešė ji ir išėjo iš šio kabineto, tad likau jame viena.

Po maždaug 20 minučių čia atėjo moteris, kuri buvo vyresnė gerokai už mane, o ji pati atrodė, kaip mados žinovė, nes man susidarė toks įspūdis vos pamačius ją. Ši moteris paklausė mano drabužių ir batų dydžių, o po to išėjo, bet po mažiau nei 10 minučių, atsistūmė paskui save drabužių kabyklą, ant kurios buvo pilna sukabinta drabužių.

Ji man surinko kelis komplektus drabužių ir, viską padavusi bei paaiškinusi, liepė apsirengt. Apsirengiau duotais darbužiais ir užsidėjau aukštakulnius, o taip... Gi, kaip prie sijono, be kablų, o aš dar su vakariniu makiažu, tad tikrai negaliu būt su kokiais kedukais.

Išsivilkau iš tos patalpos ir pamačiau Luke, kalbantį su tuo pačiu vyriškiu, kur ir vakar. Mano brolis pagaliau atrodė tvarkingai ir su sutvarkytais plaukais, kaip priklauso, o ne bet kaip sukritusiais ir nešukuotais, kas žino kiek dienų. Spėju, tas vyras fotografas. Jėzau, jei aš nusiversiu su tais kablais, nes rimtai kaip pingvinas tipenu.

- Luke Hemmings, ar jūs pasiruošęs fotosesijai? – priėjau maivydamasi prie jo ir dar su papustom tom savo raudonom lūpom specialiai.

- Eina šikt. Visiškai nepanaši į save. – pasakė jis ir atidžiai mane nužiūrėjo, tad apsisukau aplink savo ašį. – Atpažinau tik iš balso, o realiai pagalvočiau, kad tu kitas žmogus. – kalbėjo, o aš pradėjau žvengt. – Ei, aš rimtai. – pridūrė, tad aš nustojau juoktis ir pagaliau sugebėjau pasisveikint su Mark.

Pirma fotosesijos dalis praėjo labai greit, nes tai buvo paprastos nuotraukos. Mus pafotkino kartu, bet tai tik apsikabinusius ar už rankų susikibusius, bet dar ir padarė portretinių fotkių, kur mes tiesiog po vieną. Po to vilkausi persirengt į kitus drabužius, o kai juos apsirengiau mane suglumino vienas dalykas. Čia croptop'as, o mano tatūškė matosi, iš kurios tikrai gali mane atpažint.

- Taylor! – užrėkiau, atidariusi to kambario duris, tad ji išlindo iš kažkokios kitos patalpos.

- Taip, panele? – paklausė ji.

- Man reik užgrimuot tatuiruotes. – išveblenau atsidusdama, o tada grįžau atgal į tą kambariuką.

~ ~ ~ Kiek vėliau ~ ~ ~

Mano tatuiruotės abi buvo užmaskuotos, nes tiek ant peties, tiek ant šonkaulių jos matėsi per tą croptop'ą ant šleikučių. Tipo Luke Hemmings mergina gali būt ne tik pasikėlus, bet ir mėgstanti patūsint pana. Šios dvi fotosesijų dalys buvo tokios meh, nes tiesiog dariau, ką man liepė ir norėjau greičiau baigt šitą mėšlą ir varyt namo.

Tačiau mane suglumino, kai tas fotografas Mark pasakė, jog dabar bus fainoji dalis, ko aš nepagavu biškį. Kas dabar laukia? Kai nuėjau į tą savo persirengimo kambarį, nusigandau, nes prieš mane stovėjo ta dizainerė laikydama rankose apatinius. Kas per šūdas? Kam tie čia apatiniai? Įėjau į patalpą ir uždariau paskui save duris.

- Apsirenk šituos ir chalatą, kuris čia kaba. – parodė su smiliumi į, ant pakabos kabantį šilkinį, chalatą. – Batai čia. – parodė į, ant žemės esančius, juodus aukštakulnius, o man net nespėjus išsižiot, ji dingo už tų durų.

Aš nuoga nesiruošiu fotkintis. Tikrai.

Kodėl Luke man niekad nieko normalaus nepasako? Jei bučiau žinojus, kad reiks pusnuogei čia fotkintis niekad nebūčiau sutikus, net už milijoną svarų. Dar ko. Aš dar turiu savigarbos ir savivertės. Dūsavau persirenginėdama, bet apsirengiau, nes noriu, kuo greičiau, važiuot namo.

Kad ir kaip spyriočiausi, žinau, jog Liuciferis pakels bangas ir viskas baigsis ne mano naudai. Tai kam kažką pradėt, kai žinau, jog vis tiek prakišiu? Vos man išėjus pro duris, prie manęs prilėkė Taylor, kuri patvarkė man šiek tiek plaukus bei makiažą, o tuomet nurodė, kur man reik nueit, tad neskubėdama nuėjau iki ten.

Atsidariau duris ir mane iškart pasitiko namų aplinkos salė. Tiksliau miegamojo. Nieko keisto, nes kažkodėl to ir tikėjausi galvoj. Kam daugiau reikalingi apatiniai ir, kaip Mark sakė pats fainumas.

- Aš žinau, kad tu dabar pyksti, tiesa? – prakalbo Luke, sėdėdamas toj lovoj jau, kai aš įėjau giliau į šią patalpą, o Mark ten kažką darė su apšvietimu.

- O kodėl turėčiau pykt? – paklausiau, pažiūrėdama į jį. - Aš galvojau, kad ši fotosesija nebus tiesiog elementarios 3 fotkės, žinojau, jog bus daugiau ir žiauriai žinant, koks tu įžymus esi, tad neturiu ko pykt. – truktelėjau pečiais.

- Jei tu nenori fotografuotis taip, mes galim to atsisakyt. – pradėjo žert savo nesąmones brolis.

- Luke, nebandyk manęs atkalbinėt, nes gi reik dramų tavo pasauly.