"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*134*

Kayla pov.

- Tu pasikeitusi ir aš nerimauju dėl mūsų santykių. – atsidusdamas pasakė.

Wait... What?

- Dieve, Louis, tau nėra ko nerimaut dėl to, nes mes gi būsim amžinai kartu arba iki tol, kol tu norėsi. – ramiai dėsčiau savo mintis ir toliau vairuodama.

- Kodėl iki tol, kol aš norėsiu? – paklausė nelabai patenkintas. Ką aš pasakiau vėl ne taip..?

- Aš nuo tavęs neplanuoju trauktis, tad nebent tu sugalvosi mane mest, o šiaip mes būsim kartuuu... – nutęsiau jau su šypsena veide.

- Nebus jokių metimų, patikėk. – patikino mane vaikinas.

- Gerai... – tyliai leptelėjau ir važiavau toliau Louis namų link.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Louis pov.

Prabudau nuo įkiraus skambučio į namo duris, tad, dar neatmerkęs akių, pradėjau dūsaut ir dejuot, nes dabar reik lipt iš lovos ir eit tų kvailų durų atidaryt, o aš guliu sau šiltai lovoj šalia Kayla'os, kuri saldžiai miega ir yra mane apsikabinusi.

Mes miegam again kartu lovoj, o dar ši karšta naktis su ja. Neatsimenu, ar mes kada nors turėjom kartu ne karštų naktų. Turbūt niekad. Atsargiai atkabinau merginos rankas nuo savęs ir stengiausi visais įmanomais būdais jos nepažadint, nes ji beprotiškai būna miela, kai miega ir ypač, kai kažką sapnuoja.

Išlipau iš lovos, visas apsimiegojęs, apsirengiau tik kelnes ir išėjau, kuo tyliau, iš kambario, o tuomet lipau laiptais žemyn, nes tas šaižus garsas nebaigė skambėt. Žiovaudamas priėjau prie durų ir rakinau jas, o tuomet pravėriau plačiau. Už jų mane pasitiko tas airis. Jis rimtai?

- Sveikas. – pasakiau atsikrenkštęs.

- Bro. – sukirtom rankom mudu, o tas prasibrovė į namo vidų, tad aš uždariau duris.

- Tai kokie vėjai užnešė pas mane? – paklausiau, kai mes nupėdinom į svetainę ir išsidrėbėm ant sofos.

Pasisekė, kad dar mamos, brolio ir sesių nėra, nes būtų čia dabar chaosas, kad Kayla yra šiame name ir, kad iš labo ryto atsivilko Niall. O vapšė kiek valandų?

- Žiūriu miegojai. – nusijuokė, žiūrėdamas į mane, kai aš jau kokį 10 kartą žiovavau. – Atėjau patikrint ar po vakar gyvas, nes skambinau ir nekėlei.

- Ai, tai vakar vėlai grįžau ir dar bloga buvo, nes sugalvojau sidro ant galo prigert, tad net nežinau, kur tą telą numečiau. – truktelėjau pečiais.

- Matos, kad su pachmėlu sėdi. – žiūrėjo į mane Horan, o aš atrėmiau galvą į savo delną, nes išties šiandien mano makaulė žiauriai sunki kažkokia. Atrodo, kad dar nulūžt gali. Jaučiu reiks eit vaistukų ieškot.

- Tai eisiu kokio alaus išgersiu ir geriau bus. – sumurmėjau. – O tu ko vakar nebuvai? Pasiplovei?

- Reikalų pas brolį turėjau, bet žiūriu nieko nepraleido, o tik didžiulę pjankę.

- O tu vėliau ateit patikrint ar aš gyvas negalėjai? – paklausiau kažkokio ale logiško klausimo.

- Bro, kad dabar jau po pietų. Tai kada tu grįžai ir nuėjai miegot?

- Ką žinau, kokią 6AM greičiausiai. – truktelėjau pečiais ir patogiau atsirėmiau į sofą, nes man atrodo tuoj nulūšiu, nes vis dar noriu miego.

- Matosi, kad Tomlinson ne ryto žmogus ir jam galvoj tik party. – nusijuokė.

- Ai, gerai tik, nestumk tu čia. – bambėjau.