"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*171*

Kayla pov.

- Tad, kaip sekasi? – pasidomėjau ir mačiau, kaip šveitė su švitriniu popieriumi tą sukaltą lesyklą. – Kaip universitete?

- Gerai, o ten irgi gerai. Antram kurse lengviau negu pirmam, nes viską jau žinau, tad nereikia klaidžiot ir panašiai. O tau kaip?

- Viskas gerai. – patikinau rudaplaukį, vis dar spoksodama į jį.

- Tikiuos nėra nieko daugiau slepiamo? – kilstelėjęs antakį, pažvelgė į mane.

- Ką? – pasimečiau trumpam ir susiraukiau. – Nieko aš nebeslepiu, nes neturiu ir ko slėpt. Na, nebent '5SOS' turo datas.

- Gerai tada. – padėjo tą popierių ant stalo. – Baigiau, galim pasikviest vaikus ir eit pakabint. – informavo ir pradėjo eiti namo link, tad aš tipenau jam iš paskos per keletą žingsnių atokiau nuo jo.

Visi vaikai apsirengė ir apsiavė batus, o tuomet paėmėm batono ir kruopyčių. Išėjom prie medžio kabint lesyklėlės. Louis užrišo tvirtai tą lesyklą ant medžio šakos netoli namo lango, kad vaikučiai galėtų matyt paukštelius pro namo langą, o tuomet aš ir Lottie ten patrupinom batono bei pabėrėm kruopų.

- Na, dabar paukšteliai aprūpinti maistu žiemai.

- Galėsit kiekvieną dieną eit įdėt kruopyčių ar batono. – šyptelėjo vaikinas.

~ ~ ~ Vėliau ~ ~ ~

Išgėrusi arbatos ir pavalgiusi Daisy ir Phoebe keptų sausainių, nusprendžiau važiuot namo, nes vis dėlto jau buvo vėlu, o aš jaučiausi pavargusi po fotosesijos ir visai norėjau ramiai gulėt savo lovoj ir vėpsot, kokį teliką, o po to eit miegot.

- Louis, o galbūt galiu ryt atvažiuot iki tavo universiteto? Pasiilgau bendravimo su tavim. – sušnabždėjau.

- Na, gerai, gerai. – pasidavė ir man šyptelėjo. - Atvažiuok po 4PM, nes man ryt vėlesnės paskaitos. – pasvarstęs pasakė.

Aš nebeiškenčiau ir palinkusi apsikabinau jį tvirtai bei šiltai po šitiek suknistų dienų. Mes po to, kai apsipykom, daugiau nė karto nebuvom apsikabinę. Louis rankos apsivyniojo aplink mano liemenį taip pat, o tai buvo taip gera jausti. Jausmai manyje sukilo ir aš viduje plasnojau it drugelis.

- Myliu tave. – sumurmėjau dar tyliau, o tuomet po kelių minučių pasileidau nuo vaikino.

- Saugiai grįžk namo. – mirktelėjo vieną akį man, kai aš jau buvau beeinanti pro duris, tad sukikenau ir dar pamojau jam, kai tipenau savo mašinos link, kai atsisukau trumpam į namą ir, žinoma, pažiūrėt į Tomlinson.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

- Tai ko jau vakar vėlai parsitrenkei iš tos fotosesijos? Gi ji tau dieną vyko, ar ne? – paklausė Luke, kai aš ruošiausi, nors tiksliau rinkausi, ką apsirengt važiuojant pas Louis į univerą.

- Buvau pas Louis, nes jo sesės mane myli, tad išprašė, kad aš atvažiuočiau pas jas, o aš pasidaviau ir atvažiavau. Tai va taip.

- Tai judu vis dar susipykę ar kaip suprast?

- Aš ir pati nežinau, o tu manęs to klausi. – nusijuokiau ir išsitraukiau šiltesnį megztinį, nes šiandien išties vėsu lauke. – Bet... – tęsiau, tad garsiau pasakiau šį žodį, pranešdama broliukui, kad dar tęsiu savo mintis. – Važiuosiu tuoj iki Louis, nes susitariau susitikt su juo prie univero.

- Jėzau... Kaip jūs įdomiai draugaujat. – lūžo iš manęs Hemmings, tad aš, atsisukusi į jį, nukilinau.

- Tu čia nesityčiok, nes pats jau be mergos kelintą mėnesį sėdi. – erzinau Liuciferį.