"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*176*

Kayla pov.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai susitaikiau su Louis bei sutikau vaidint tą Luke merginą per tą renginį, man su broliuku teko trenktis į tą studiją. Man ir vėl kūrė Mila'os įvaizdį, nes dabar turi sugalvot, ką aprengt man į tą pobūvį, nes spėju kitos merginos atrodys įspūdingai, tad Hemmings pana irgi turi neatsilikt, o kaip tik atrodyt tik geriau. Meh...

Tad, kol man vakar rinko drabužius dizainerė ir juos derino tarpusavyje, o dar reikėjo parinkt make-up'ą, tinkamus aksesuarus, tad vargo buvo pakankamai. Kol čia vyko tie darbeliai, iki manęs buvo atėjęs kažkoks vyriškis, kuris mane pamokino šiek tiek kitokių manierų, kurias turėčiau naudot, kai būsiu su Luke ten tam baliuke.

Pasakė dalykus, kurių neturėčiau pasakyt, nes, kiek man daėjo suprast, teks pabendraut ir su kitais žmonėm, kurie ten bus taip pat. Tikiuos, kad viskas ten bus gerai. Kadangi buvau atsinešus su savimi tą peruką, kurį turėjau nuo interviu ėmimo, tai plaukų stilistė man padarė iškart šukuoseną. Na, tiksliau subangavo plaukus to daikto.

O aš niekaip negalėjau visą šį laiką atsitraukt akių nuo to žurnalo, kur buvau aš su Luke ant viršelio, nes brolis sakė, jog sulaukė daugybę žinučių į visus soc. tinklus dėl būtent šių nuotraukų ir dabar visur, kur einu randu tų žurnalų. Jau namie kokios dešimtys ten jų, o, atėjus čia į studiją, vėl radau, tad skaičiau savo sakytą interviu ir pastebėjau, kad, kai kuriuos žodžius, pakeitė kitais.

Džiaugiuosi, kad bent jau neliepė visko apsirengt ir padažyt manęs, kad įsitikintų ten tie žmonės, kad gerai viskas atrodys, o šįkart užteko tik maždaug čia viską sumėtyt. Merginos man gražiai sudėjo drabužius, batus, o po to atskirai įdėjo tą peruką, o tada prasidėjo špakliaus pamokėlė, kur man paaiškino, kur ką turėčiau paryškint ir paslėpt, tad atidžiai išklausiau to.

Galiausiai man viską sudėjo į kažkokį lagaminą, kad niekas nesusiglamžytų ir viską saugiai parsivežčiau namo. Taigi, su Luke vakar vėliausiai grįžom, o aš vėl varčiau tą žurnalą. Dar paskaičiau kitų žmonių interviu, nors pasakysiu, kad mūsų straipsnis įdomiausias ir geriausias iš šio viso žurnalo.

Šiandien nieko smagaus neveikiau, o kuičiausi namie, gaminau pietus ir tiesiog tinginiavau, nes reik išsiilsėt ir atrodyt perfect'o ryt per tą renginį. Svarbiausia nesu'fail'int visko, nes tuomet mane broliukas labai mielai nudės ir bus užsišikęs ant manęs visą likusį gyvenimą.

Išgirdau baladojimą, o po to ir lauko durų skambutį suskambant, tad pakilau nuo sofos ir neskubėdama ėjau į koridorių, nes čia kažkas labai reiklus ir man sutrukdė savo serialą žiūrėt. Tai iš kur man žinot kaip ten bus toliau su tuo Stefan? Ar Damon? Ai, žodžiu, vis tiek kažkas vyks, o aš negaliu žiūrėt.

Atlapojau duris, kai jas atrakinau, ir prieš save pamačiau Louis, kuris atrodė kažkoks labai keistas. O kuo tai sunku apibūdint... Biškį nepagavau. Ar aš čia jau nebesuvokiu nieko, ar kas čia vyksta? Atidariau duris plačiau, nes gi vis tiek Tomlinson užeis vidun, o juolab nekalbėsiu su juo tarpdury.

- Labas, užeik. – laikydama durų rankeną, leptelėjau, o tada, jam įėjus vidun, uždariau duris ir jas užrakinau. Vaikinas nenusirengė striukės ir nenusiavė batų, tad aš į jį pažiūrėjau su klausiamu žvilgsniu veide, nes vėl nepagavau nieko. – Tai užeisi? – paklausiau su pakeltu antakiu.

- Aš tik trumpam. – ištiesė man kažką į priekį, link manęs, tad aš nuleidau galvą žemyn ir pažiūrėjau, ką jis čia laikė. Louis laikė kažką susukto, o ten dar buvo kažkas prispausdinta, tad aš, ištiesusi ranką, paėmiau tai iš jo, o tuomet atlanksčiusi pradėjau skaityt.

- Čia kas? – akimis parodydama į laikraštį, paklausiau, o tuomet pakėliau akis į Tomlinson.

- Straipsnis. – burbuliuodamas pasakė. Kas jau negerai..? Čia gi net ne žurnalas, kuriame aš su Luke fotkinausi, o kažkoks paprastas naujienų laikraštis.

- Apie ką? – susiraukiau ir vėl pažiūrėjau į tuos popierius.

- Tavęs to paklaust norėjau! – pakėlė balsą. O jėzau... Prasideda...

- Aš net nežinau, kas čia parašyta... – sumurmėjau.

Verčiau kitą lapą, kad pagaliau galėčiau sužinot, dėl ko čia taip jau niršta ir pradeda pykt Louis, nes lygtais aš nieko nepridirbau šio dienom ir viskas čiki piki buvo. Nejau pati nepastebėjau kažko..? Perverčiau kelis puslapius ir pamačiau įdomias nuotraukytes ir, žinoma, šalia prirašytą straipsnį. Kaipgi apseis čia žurnalistai be straipsnių. Mintyse pavarčiau akis.

Pradėjau skaityt tą straipsnį ir ten lygtais nieko tokio baisaus nebuvo prirašyta. Elementarus straipsnis apie mane ir Luke, nes mus pamatė gatvėj, kai mes vilkomės į tą studiją vakar, tai jau dramos iš visų pusių lenda. Jau net su broliu niekur išeit negalėsiu...

Greitai permečiau akį per visą tą straipsnį ir ten tik rašė, kad buvom pastebėti, einantys į studiją, ir, žinoma, daug visko apie Luke naująją merginą, kuria apsimetu aš. Bet niekas to nežino ir niekam dar jokie klausimai nekilo dėl to. Mane gi visiškai pakeitė, tad tikrai niekas neatpažįsta.

- Jėzau, ir tu keli dėl to bangas? – pakėliau akis į vaikiną.

- Taip. – nusivaipė Louis. Kas jam nebegerai?

- Tai jau net su broliu į studiją negaliu nueit, kad susipažinčiau su jo nauja merga, kurią jis susirado ir visas internetas tik apie tai ir ūžia? – susiraukusi kalbėjau.

- Tu galėjai man pasakyt, bet nepasakei. – priekaištaudamas man rėžė. Ką?

- Tai man nuo šiol reikia tau pranešinėt kiekvieną savo žingsnį? – susiraukusi paklausiau. – O išvis kas čia tokio, kad aš ėjau su broliu pas jo mergą į studiją susipažint? Atrodo, čia dabar mirs kas nors. – nusukau akis nuo jo ir spoksojau į sieną, nes šiek tiek ir pykau aš dabar, kad mane dėl niekio kažkokio užsipuolė. – Ir... – tęsiau, tad vėl pažiūrėjau į jį, o rudaplaukis į mane. – Manęs šį savaitgalį nebus, jei jau tau taip svarbu žinot suknistą kiekvieną mano žingsnį ar apsisukimą.

- Tai kur tu jau būsi? – pikčiau paklausė manęs Tomlinson. Kas čia per kontrolė? Gi ankščiau nebūdavo tokių dalykų ir aplamai, mes buvom susitarę, kad skirsim kažkiek laiko ir savo laisvalaikiui, o ne vien meilei kiauras paras.

- Išvažiuoju savaitgaliui. – pranešiau ramiai.

- Ir vėl tu tai man pasakai tik dabar! – purkštavo, žiauriai nepatenkintas, mėlynakis. Kas per mėšlas čia vyksta?! Nu, po galais!

- Džiaukis, kad išvis pasakau! – sukryžiavau rankas po krūtine, nors laikiau tą laikraštį vis dar. – O tai žiūriu tu čia viskuo nepatenkintas ir viskas tau neįtinka šiom dienom, nors net savaitėm.

- Aš noriu žinot, ką veikia mano mergina. Net turiu teisę į tai. – pareiškė labai jau rimtai jis, spoksodamas į mane atidžiai.

- Taip, Louis, tu turi teisę mane krušt, kada užsimanai, bet šiaip aš tau nereikalinga ir net nekeldavai tokių nesąmoningų bangų, ką aš veikiu, ar ką darau, kai nebūnu su tavim! – bambėjau, stovėdama vis dar ten pat.

- Žinai, aš tau pasakysiu, važiuok tu ten, kur tau reikia. – numojo ranka. – Kai sugrįši, mes normaliai pakalbėsim apie viską. – praėjo pro mane Louis, link lauko durų.

- Apie ką vėl?! – suprunkščiau. – Mes gi visiškai neseniai turėjom rimtų pokalbių valandėlę. – pašaipiai sumurmėjau.

- Vis tiek pakalbėsim. – ignoruodamas mano pasakytus žodžius ir žiūrėdamas į mane su pokerface'u, leptelėjo.

- Vėl pradėsi apie vaikus? Aš gi tau aiškiai sakiau, kad dar ne dabar...

- Mes turim daugybę temų apie ką kalbėt, o, taip, aš vaikų noriu, bet žinau, kad dar ne laikas, tad ne apie tai. – patikino. – Gerai, aš jau eisiu, kai grįši, pranešk. – po nosim kalbėjo, o tuomet, atsidaręs dramatiškai duris, išėjo, o aš likau again sutrikusi, kaip ir daugybę kartų ankščiau.

Primenu, kad Louis + Kayla = Layla ;) Jau šiemet sulaukėt dalytės visai greit, nors įvykiai tai "pasakiški" xd

P.S. SU 2018! Rašytojoms linkiu parašyt daug gerų istorijų, o skaitytojoms rasti pačias puikiausias istorijas šiemet! ❤️