"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*135*

Louis pov.

- O, Louis, tu man galiausiai pasakysi, kur tie rankšluosčiai čia skraido, nes aš rimtai noriu po dušu. – suzyzė ji ir papūtė tas savo dailias ir saldžias lūpas, žiūrėdama į mane.

- Gi drabužinėj, kur patalynę ir visą kitą laikom. Ten rasi. – atsakiau jai į jos tą užduotą klausimą.

- Okiz, paieškosiu. – nušoko nuo mano kelių ji ir nutipeno atgal link laiptų į viršų.

- Tai jūs čia rimtai vėl kartu? Ar kokią dūrą abu čia stumiat? – kiek tyliau, paklausė Niall, spoksodamas visą tą laiką į mus, kaip į kokius ateivius, kol aš kalbėjau su rudaplauke.

- O tai ne. – nusijuokiau atšaudamas. – Argi atrodo, kad ji šiaip sau pas mane miega, ir dar su mano maike vaikšto po namus, ir šitaip elgiasi lyg mes būtume pora? Taip, mes draugaujam. – patikinau ir vėl blondiną. – Pasiskelbsim šiom dienom jau visur, manau.

- Žiūriu greiti, kaip ir visad. – su pošla šypsena pažiūrėjo į mane Horan.

- Louis?! – išgirdau merginos balsą iš viršaus.

- Kas, maže?! – garsiau paklausiau, nors man galva dar lūžta iki šiol, o Niall nusivaipė ir susižvengė išgirdęs žodį 'maže', tad aš jį nukilinau. Gi ji mano mažė ir tik mano vieno.

- Nerandu aš čia nieko! Perdėta viskas kitur, negu buvo prieš porą metų. Ateik, padėsi surast! – paprašė ji, rėkaudama vis dar, tad aš nusijuokiau, o blondinas, jau pakėlęs antakius, pažiūrėjo į mane.

- Žinai, aš gal einu jai padėt ten surast viską, o tu žinai, kur durys, taip? – atsistojau nuo sofos ir jau ėjau link laiptų, kalbėdamas čia viską greit, nes po velnių ji manęs laukia viršuj, o aš nujaučiu, ką mes įdomaus veiksim... Bus smagu ir daug garsų.

- Rasiu, rasiu. – patikino mane nusijuokdamas Horan. – Matau, kad jūs čia išsiilgę vienas kito visom prasmėm. – dar išgirdau, o tuomet jau pradėjau lipt viršun greitai. Dar lipdamas viršun, išgirdau, kaip lauko durys užsidarė, tad reiškia tas blondžius išėjo.

- Kas yra, meile? Ko nerandi? – paklausiau gundančiai merginos, kai vos atėjęs ten į tą drabužinę, kur viską laiko mano mama, pamačiau tą dailią panelę.

- Nerandu. – papūtė tas savo lūpas ir nutaisė liūdna miną veide, kas atrodė labai mielai.

- Aš sakiau mamai nieko nekeist. – priėjau prie pat jos ir užsižiūrėjau į Kayla'os lūpas, tad ji nusijuokė. – Bet, kad matai, ji manęs nelabai klausė, bet tau pasisekė, nes aš žinau, kur kas padėta. – prirėmiau ją prie sienos, o tuomet pabučiavau, nes neatsilaikiau šiai merginai. Ji per karšta ir veda iš proto.

Jos rankos atsirado ant mano kaklo, tad ji sugebėjo mane prisitraukti arčiau savęs, o aš užkėliau per sekundę savo delnus ant jos klubų, o tuomet nukeliavau ant liemens ir pakišau pirštus po savo maikute, kurią ji vilkėjo. Merginos lūpos puikiai derėjo su manosiomis, o dar aš gaudžiau jos liežuvį, tad Kayla bandė išsisukti, bet jei nepavyko, nes aš uždominavau.

- Stop, stop! – nusijuokusi sustabdė mane rudaplaukė, kai aš jau bučiavau jos kaklą ir norėjau, kad mano pirštai patektų po jos apatiniais, tad sustingau, nes biškį nepagavau, kas dabar. – Geriau duše... – sušnabždėjo ji į mano ausį, o tuomet atsitraukė, prikandusi apatinę lūpą, kas mane sujaudino, o tuomet tipeno iš čia. – Ir, Louis, paimk rankšluosčių! Daug! – pridūrė, tad pasisukęs paėmiau krūvą rankšluosčių. – Angeliuk, tu mano, kiek aš dar tavęs turėsiu laukt?!

Ji rimtai šįkart nekantrauja, tad paskubom pėdinau link to dušo, o dar eidamas ir nešdamas rankšluosčius stengiausi nusiimti kelnes ir man kažkokiu būdų pavyko pasirėmus į sieną koridoriuj. Įpuoliau į tą dušą lyg nesimylėjęs kelis metus ir dar su dirty smile'u, kuris spėju mano merginą baugino, bet ji man tik mirktelėjo ir, apsilaižiusi lūpas, nusivilko tą maikutę prieš mano akis.

~ ~ ~ Kitą dieną ~ ~ ~

Kayla pov.

Toliau mano gyvenimas klostėsi šiek tiek geriau. Vakar po ilgo mylėjimosi, gulėjimo kartu lovoj su Louis, valgymo bei juokimosi, grįžau namo, nes nenorėjau kažkaip būt ten, kai žinojau, kad jo mama grįš. Nežinau, kodėl bet kol kas vengiu jo mamos.

Galbūt todėl, kad per greit pradėjau vėl draugaut su Louis ir mes vėl pora? Gi mudu nebendravom dvejus metus, o dabar taip greit vėl esam kartu, bet meilė tarp mūsų liko, kuri vis dar yra tokia jauna, tyra bei svaiginanti visom prasmėm. Aš žinau, kad Tomlinson man yra tas vienintelis, kurį aš mylėsiu visą gyvenimą, nors ir stengčiausi turėti kažką kitą.

Jis manimi rūpinasi, o tai yra svarbiausias dalykas. Aš jam svarbi ir reiškiu turbūt daug ką gyvenime, nes bent jau jis man reiškia mano mažą pasaulį, kuris vėl tapo tvirtas ir visiškai saugus, nes žinau, kad mano mėlynakis mane gintų dėl bet ko.

Iš Luke nothing new dar negirdėjau, tad turbūt sėdi jis pas savo tą Lea. Eina jie į miestą su apsauginiais ir daro panašų mėšlą. Ką galiu pasakyt, tai meilė irgi. Tikiuos, jie dar gyvi ir viskas okey ten tarp jų. Nors, jei kas nors būtų blogai, skambėtų visas internetas, televizija ir net radijas.

Pavalgiau savo gamintus blynelius su uogiene, kurių vos dar neprideginau. Čia dar sugebėjimo reik juos pridegint. Nemoku kept aš tų elementarių blynų. Idiotė. Ir kas tokios norės? Louis greičiausiai nemato mano tų trūkumų per visą šitą begalinę meilę. Rimtai reiks mokintis normaliai gamint, nes dar nunuodysiu ką nors kažkada arba pati save.

Mano nuotaika žiauriai pagerėjo, kai sėdėdama 'Instagram'e pamačiau Louis naują post'ą. Gi aš ir vėl jį follow, o dabar dar ir visas fotkes 'Love'inu. Gi esu jo mergina, tad čia nieko keisto, kad taip darau. Tomlinson įkėlė mano miegančios nuotrauką, o aš truputį dėl to pyktelėjau, nes, aišku, atrodau baisiai, kaip kokia bomželė toj fotkėj, bet visas komentaras po nuotrauka buvo toks 'Awww', kad negalėjau pykt tiesiog ant savo Louis.

Skaičiau tą post'ą kelis kartus, kol į mano galvelę daėjo, jog tai tikrai viskas vyksta realiai, nes kažkaip ne itin tikėjosi. Šypsojausi ir pradėjau cypaut. Pasisekė, kad bent viena sėdžiu tai galiu ir klykt, kad ir visa gerkle šiam name ir niekas negalvos, kad aš idiotė. Nu, nebent kaimynai... Bet niekam jie neįdomūs.

Iškart pa'Love'inau tą fotkę ir rašiau komentarą, kad irgi jį myliu bei pridūriau, kad dėl fotkės nepykstu. Kaipgi pyksi, kai jis toks mielas ir toks, toks... Žodžių nerandu apibūdint. Geriausias mano meškiukas. Pastebėjau, kad po to nuotrauka kažkaip buvo daug komentarų ir, žinoma, Angela ramiai praeit pro post'ą su manim negali.

Susirašiau su Angela ir pasirodo, kad didžioji mūsų šutvės dalis eis į lenktynes šįvakar, tad aš iškart pranešiau, kad irgi ten būsiu. Manau, Louis net nereik įkalbinėt, kad ateitų ten, nes, jei aš ten būsiu, bus ir jis. Na, spėju, kad bus, nes gi aliooo.... Mes dabar amazing pora.

Vos po kelių minučių, kai išsiunčiau žinutę savo draugeškai parėjo man žinutė nuo Tomlinson. Ne per greit jis sužino, kur aš būsiu, ar ką veiksiu? Kažkaip super duper greitai. O gal man tik taip atrodo? Matyt, spėjau pamiršt, ką reiškia būt santykiuose ir turėt žmogų, kuris tavim rūpinasi. Atsidariau Louis žinutę.

L: Tai į lenktynes eisi? x

K: Eisiu, o iš kur taip greit sužinojai? :*

L: Sms sklinda taip greit, kaip ir kalbos xd – perskaičiau, o tuomet nusijuokiau, nes tik mano angeliukas sugeba man pakelt nuotaiką taip greit.

K: Tu būsi, taip? ^^ Nes kiek žinau, ir kiti ten bus

L: Eisiu, o kas man lieka?

Šiaip ši dalis neturėjo būt įkelta šiandien, bet kadangi šiandien lygiai 2 metukai, kaip aš čia, manau, galiu ir Jums teikt laimę su dar viena dalim, kaip man teikia laimę dalykai, kurie čia įvyko vos per 2 metus <3 Atrodo, kad dar tik neseniai šitą anktetą suskūriau, o jau 2m. XD