Momentai

Niekas

Atsimerkiu.

Akyse juoduma, tamsa, praraja, pragaištis. O gal tiesiog nieko.

Dabar žinau, kaip atrodo niekas. Jis keistas. Tuščias ir tamsus. Skausmą keliantis per savo neegzistavimą. Aš beveik jaučiu, kaip jis gelia.

Nors ir neturėtų skaudėti. Turbūt tiesiog manau, kad man skauda. Sielos skausmas pereina į kūnišką.

Prisimenu, kaip sakydavo kiti. Aš nieko nematau.

Bet aš matau. Aš matau nieką.

Jaučiuosi, lyg uždaryta dėžėje, prikimštoje juodos vatos. Taip yra todėl, nes juoduma tarsi prilipusi man prie veido, prie rankų, prie kiekvieno mano liečiamo daikto. Nematau nei kojų, nei lubų, nei savo nosies. Blogiausia tai, kad taip pat ir nejaučiu prie savęs ko priklijuoto, nejaučiu juodos vatos, aplipinusios viską aplinkui.

Vis tiek sunku kvėpuoti.

Bet staiga kai ką suvokiu. Aš nematau daiktų aplinkui ir savęs, bet kai ką kitą...

Aš matau kitame kambaryje prie puodų plušančią mamą, regiu brolį, maigantį kompiuterio klavišus, lauke prie būdos pririštą lojantį šunį, kitame namo aukšte vaikštančius kaimynus, gatvėje važiuojančias mašinas ir autobusus, stebiu, kaip kavinėje anapus gatvės padavėja ant stalo pastato dar vieną garuojantį kavos puodelį, o svarbiausia, aiškiau nei kada nors anksčiau, matau mane bešildančią saulę. Net kai pakeliu galvą jos pusėn, niekas akyse prasisklaido ir tampa prieblanda.

Kas žinojo, kad niekas gali tiek parodyti? Nusišypsau.

Kiek daug smulkmenų aš nemačiau, nejutau, apie jas net nesusimąsčiau. Regėjau visus dalykus iš arti, net nebrangindama jų. Nepagalvodama, kad galiu juos prarasti. Nemintydama, jog galiu daugiau niekad neišvysti man artimų žmonių veidų, spalvų, dangaus ar miesto šviesų.

Bet prisimenu. Ir šypsausi.

Ir nors žinau, kad prarandu tiek daug, aš nesijaučiu labai blogai. Manau, niekada nebūčiau tiek visko supratusi ir branginusi, jei taip nebūtų nutikę.

Mano regėjimo spektras tik padidėjo. Mano vaizduotė išaugo lyg pirmi žolės daigai pavasarį, nustelbsiantys visus senuosius. Ir aš patikiu savim - aš matau.

Aš matau nieką.

Ir jis tiek man daug pasako.