nuo geltona
ei, nori kai ką pasakysiu? atrandu save vis neberašančią iš didžiosios raidės per kompiuterį, jei savęs neprižiūriu, ką rašau. bet taip patogiau kaip matau. taigi gal šitą dalyką iš mažos raidės rašysiu...
1. ar tiki Dievu? kodėl?
tikiu. nuoširdžiai tikiu. kiekvieną naktį pasimeldžiu. stiprybės, sekmės paprašau. kad nesusimaučiau kiekvieną dieną, suprantat. kartais Jis manęs neišklauso ir vis tiek padeda į nepatogią situaciją. o gal kaip tik išklauso? manau, kad viskas šitam gyvenime lemta. nežinau, kodėl juo tikiu. mano šeima tikinti. negalima Jo įžeidinėti ir panašiai. nevaikštau daug į bažnyčią. pastarąjį kartą buvau vasarą, bet net išpažinties neatlikau. nespėjau. per vėlai išėjau iš namų. kai įėjau į bažnyčią, kunigas kaip tik iš tos koplytėlės išėjo. vos neapsiverkiau, nejuokauju. man tikrai tos išpažinties reikėjo. beje, mamą nuvyliau.
nežinau kaip atsakyti į kodėl, kaip matot. gal dėl to, kad bijau išnykt numirus. daug geresnė mintis yra kad manęs laukia toks senelis kitoj planetoj. kurią pavadinsim Purpuru. nes purpurinė man patinka. ir aš pati sau susikursiu pomirtinį gyvenimą. nes negaliu imti ir išnykt. bijau. manau, mes susikursim sau pomirtinį gyvenimą. ir gyvensim amžinai.
o gal atgimsim. ir vėl grįšim čia. tik pas kitus žmones. to labiausiai bijau. bijau prarasti artimuosius.
2. jei galėtum būti muzikos instrumentas, kuo būtum?
nelabai apie tai nusimanau, nes grojau tik ta dūdele mokykloj. bet man atrodo, būčiau arfa. didelė ir svajinga. nes dabar esu maža.
arba ta maža arfa, kurią nešiojasi amūrai. meilė. ech, vienišumas...
3. ar pritari, jog geriausia rašyti tada, kai atrodo, kad pasaulis griūna? kodėl?
jei pritarčiau, nerašyčiau.
tiesa ta, kad tas pasaulis labai retai griūna. net pas tuos, kuriuos griūna atrodo kiekvieną dieną, jis iš tiesų griūna mažiau. nes ką sugriausi, jei jau viskas sugriuvę, ar ne. o kartais, atrodo, kad grūna, bet iš tiesų vyksta tas pats kaip per filmuką krudžiai. urvas sugriuvo ir jie išvydo tikrą pasaulį. tik sakau, kad iš tų griuvėsių daug ką sulipdyti gali. tačiau kartais griūna, bet net nejauti to. arba jau pripratęs.
manau geriausia rašyti įsimylėjus. arba nusivylus kažkuo. arba patyrus kažką nepaprasto, kai mintyse vis dar lakioja žirgai ir skraido spygliuoti juodi ežiukai. tada nuotaika geriausia. tik reikia jos sulaukt. ją patirt. nepaleist. nekartot kitų klaidų.
kurti.
4. ar dėl noro pasiekti tikslą verta aukoti draugus, meilę ir t.t.?
klausimu į klausimą: ar geriau rizikuoti ir pasiekti tikslą prarandant tau brangius žmones ir pasiekus būti vienišam, susirgt depresija, būti išduotam tų kekšių kurios apsimeta tave mylinčios nors tai daro vien dėl pinigų ir vieną dieną pasikart?
arba: ar geriau rizikuoti pasiekti tikslą prarandant sau brangius žmones, bet susimauti ir jo nepasiekti, nusivilti, bandyti grįžt pas žmones, kuriuos įskaudinai ir kurie daugiau tavęs nebenori ir vis tiek likti vienam?
manau, kad atsakiau į klausimą. tačiau netikrus žmones išmesk iš karto.
(aš tik šiaip sau rašau iš vaikino pozicijos, aš mergina šiaip tai, bet taip patogiau)
5. paskutinė žinutė, kurią išsiuntei facebook?
jei neskaitysim veidukų, tai ši.
Ok.
ČTEŠ
Momentai
Nezařaditelné#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
