Aš uostas
- galvoju pati
Tu sakei, kad aš ramybė
Ir aš nenoriu tuo tikėt
Nes uostuose irgi pasitaiko audrų
Sugriaunančių užtvaras
Ar pameni kaip sakiau
Kad nebestatau sienų
Kad nemoku pykti
Bijau, kad tai tiesa
Blogai kai savęs nevaldau
Tu žinai šitą jausmą
Aš nepasiduodu emocijoms
Bet naktimis negaliu dėl to užmigt
Kaip neteisinga
Būti uostu
Iš kurio bet kuris laivas
Gali išplaukt
Ramybė, ramybė, ramybė
Ar tik to tu ieškai?
Laikino uosto
Iš kurio išplauktum
Ir plauk jei nori
Nes aš ne uostas
Aš galimybė
Metafora
Prarask mane
O gal aš tave prarasiu
Ir tu niekad neatrasi ramybės
Kurios tau nereikia
Tačiau kol dar neišplaukei
Pabūk
Čia bangos nedidelės
Ir vėjas šiltas
Jūra nepyks praradus jūreivį
Laivą pamirš
Ir tada tu prisiminsi
Kad prieš jūreivį dar buvai žmogus
Iš naujo pamilsi tyrus
Ir šuorais lekiantį vėją
Ir vilkų kauksmus naktį
Ir moterį
Tik to tereikia
Kvėpuot šalia tavęs
Nejaučiant kaip sukasi pasaulis
Kuriam abu mes pasiklydę
YOU ARE READING
Momentai
Random#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
