dažniausiai pasiilgstu tavęs 5 valandą ryto. kai dar tamsu, žiema, naktis, ruduo, lija, šalta, vėjas kedena medžių šakas. kai laikrodžio tiksėjimą užgožia mano pačios širdies plakimas.
tačiau mano galvoj tebeskamba tavo rankų, liečiančių pianino klavišus, natos.
ir aš išsiropščiu iš lovos su anklode ant pečių ant balto pūkuoto kilimo. ir spoksau pro langą į apsiniaukusį dangų. ir ilgiuosi tavęs.
ir manęs laukia valanda liūdesio iki tol, kol visi kiti atsikels. liūdesys palenda po anklode už nugaros ir ją šaldo. bet jau pripratau ir kartais pasveikinu jį lyg seną pažįstamą, o gal net draugą.
neverkiu.
bet jaučiuosi lyg pasiklydusi didmiesty. Tokijuj. nemokėdama kalbos, nežinodama kelių, nesuprasdama, kur namai, kur... tu.
ir nors neverkiu, tačiau Tokijuje lija.
kiekvieną naktį. 5 valandą ryto.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Momentai
Rastgele#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
