ar jums būna taip, kad kas nors paklausia, kaip sekasi, o tu nežinai, ką atsakyti? tiesiog greitai mintyse prabėgi per paskutiniąsias dienas, prisimeni visus keistus dalykus ir vis dar sėdi sutrikęs, pasimetęs, kol galų gale pasuki lengviausiu keliu ir tarsteli gerai.
o paskui pašnekovas susiraukia ir pasako ką nors panašaus į toks jausmas, kad tau liūdna.
ir vėl nebežinai, ką atsakyti. nebesupranti. nebemoki kalbėti. nenori atsakyti. nenori apie tai galvoti. būtų gerai, kad niekas nekalbintų, kai sergi. nes tuo metu tu neretai pamiršti, kas esi.
sirgti meile sunku.
ypatingai pirmą kartą. tai kaip vėjaraupiai. kažkaip nėra nei nuostabaus jausmo, nenori niekam rodytis, daug linksmiau sedėti namie, o ne išeiti į lauką. ypač jei esi introvertas.
tai geriau neklausti. nes vis tiek tiesmukiško atsakymo nesulauksi.
o susirgau neatsakysi.
nes tik širdis žino, kaip jautiesi. belieka laukti, kol pasveiksi.
YOU ARE READING
Momentai
Random#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
