mano kambary stovi pilka vaza. o joje įkišta balta vaza.
kai buvau maža, man nuolat kildavo klausimas, kodėl taip yra. kam vazoje turi būti dar viena vaza? ir kodėl ji ne pilka, kaip ir išorinė?
mama sakė, kad dėl to, kad pilkoji, išorinė, gražiai raštuota vaza nesusigadintų. tuomet kodėl gadinti baltą vazą? vien tik dėl to, kad ji neraštuota, nepapuošta, negraži? bet juk būtent ji ir išlaiko gėles pilkojoje vazoje. kitaip tariant, mes merkiam gėles į baltą vazą, bet sakom, kad į pilką. baltą vazą supurviname, o pilkąjai atiduodame visus laurus, nors ji nieko nedaro, tik savy laiko baltą vazą.
čia visai kaip ir gyvenime. laurus nuskina pilki žmonės, jie mėgstamiausi, nes yra gražiausi, nesutepti, mylimi ir atlieka daug darbo. nors iš tiesų tą sunkujį darbą atlieka kiti. tie, kuriems laurus pamiršta priskirti, tie, kurie pažįsta pasaulio naštą, yra nuolatos purvinami kančių ir darbų, vien tik dėl to, kad kažkuo skiriasi nuo pilkųjų.
ir kaip kartais skaudu pamatyti supurvintą baltąjį, kai šalia stovi visų mylimas veltėdis pilkasis.
todėl nemanau, kad dar merksiu gėles į pilkąją vazą.
YOU ARE READING
Momentai
Random#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
