Mano kortos buvo keturios.
Jis turėjo tris.
Du devynetai ir dama su karaliumi -
Štai kiek verta mano siela.
/---\
Jis nebuvo baisus.
Per visą partiją nenustojo šypsotis.
Juodos akys žvelgė pašaipiai -
Žinojo, jog laimės.
/---\
Jis nusiėmė skrybėlę ir pasitaisė garbanotus plaukus.
Ir mostelėjo lyg šuniui, leisdamas eiti pirmai.
Mano viltis skendo jo beribėje kostiumo gilumoje -
Kas galėjo pagalvoti, kad velnio mėgstamiausia spalva - purpurinė.
/---\
Jis be žodžių atmušo visas kortas.
Ir pergalingai pakelė klastuolio akis.
Dar kartą ištiesė ranką, tik šį kartą, kaip karalaitei -
Kad paspausčiau.
/---\
Neturėjau kito pasirinkimo.
Jaučiau, kaip šešėliai kvėpuoja man į nugarą.
Pasiduodama ištiesiau plaštaką purpuro link -
Paspaudž...
Jūs tik nepamanykit, kad čia bandžiau eiliuot. :D
O paskutinis žodis tai nutrauktas, kiek supratote :)
YOU ARE READING
Momentai
Random#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
