Partija

35 8 1
                                    

Mano kortos buvo keturios.

Jis turėjo tris.

Du devynetai ir dama su karaliumi -
Štai kiek verta mano siela.

/---\

Jis nebuvo baisus.

Per visą partiją nenustojo šypsotis.

Juodos akys žvelgė pašaipiai - 

Žinojo, jog laimės.

/---\

Jis nusiėmė skrybėlę ir pasitaisė garbanotus plaukus.

Ir mostelėjo lyg šuniui, leisdamas eiti pirmai.

Mano viltis skendo jo beribėje kostiumo gilumoje - 

Kas galėjo pagalvoti, kad velnio mėgstamiausia spalva - purpurinė.

/---\

Jis be žodžių atmušo visas kortas.

Ir pergalingai pakelė klastuolio akis.

Dar kartą ištiesė ranką, tik šį kartą, kaip karalaitei -

Kad paspausčiau.

/---\

Neturėjau kito pasirinkimo.

Jaučiau, kaip šešėliai kvėpuoja man į nugarą.

Pasiduodama ištiesiau plaštaką purpuro link - 

Paspaudž...


Jūs tik nepamanykit, kad čia bandžiau eiliuot. :D

O paskutinis žodis tai nutrauktas, kiek supratote :)

MomentaiМесто, где живут истории. Откройте их для себя