o aš pasislėpsiu po kilimu, nes neberandu anklodės, ir iškęsiu visą dieną po juo.
nes šiandien lietus lija į dangų ir aš labai bijau.
nežinomybė yra didžiausia fobija, apie kurią pagalvojus, pasąmonė atsisako funkcionuoti.
taigi prašau, uždėkite man ausines, kad nebegirdėčiau, kaip po žeme trankosi griaustinis. kaip dega vanduo, kaip nurimsta vėjas, o debesys uždengia žemę. pasidaro taip šalta, kad nori išsikasti sau kapą ir užsikloti žeme.
nenorėsiu matyti, kaip medžiai tampa violetiniais, o drambliai užsiaugina sparnus. nenorėsiu matyti, kaip mūsų kaulai virsta dulkėmis, o syvai tampa nafta ir mes pavirstame tik paprastais dinozaurais, pavadintais žmonėmis.
todėl paslėpk mane, kilime. man užtenka galvoti apie žvaigždes ir apie samanų kvapą.
nenoriu matyti aplink mano galvą besisukančių švieselių. nenoriu matyti, kaip banginiai iššoka į sausumą, pabūgę kažko ten, vandenyno dugne. pabūgę tamsos. nenoriu matyti, kaip užšąla Šiaurės jūra ir kaip Baltija patampa upe, nenoriu matyti, kaip mūsų akys patampa kompiuteriais.
užtenka.
šiandien lietus krenta į dangų.
VOCÊ ESTÁ LENDO
Momentai
Diversos#7. Čia aprašysiu tam tikrus momentus, kuriuose galime įžvelgti prasmę. Stengsiuos rašyti viena su kita nesusijusias dalis, jos nebus ilgos. Lapiški momentai.
