Kad ir kiek Neptūnas įveikė sargybinių, jų nė galo nebuvo matyti, o jo jėgos po truputį vis seko. Jis vos įstengė išlaikyti rankose kalaviją, bet ignoruodamas nuovargį veržėsi į priekį, vienus sargybinius persmeigdamas, kitus nublokšdamas tolyn su psi energija ir tikėdamasis, jog jie daugiau neatsikels. Akies krašteliu berniukas vis pažvelgdavo į brolius, kurie taip pat atkakliai kovėsi, stengdamiesi per daug nuo jo nenutolti. Tačiau kuo ilgiau jie čia užtruko, tuo neramiau darėsi dėl Melburno. Neptūnas vis bandė spėlioti, ar jis vis dar kovėsi, ar jau pralaimėjo, nors Tasdaro dar nebuvo matyti ir tai turėjo reikšti gerą ženklą, ar ne? Kita vertus, jo šios karalystės blogis nė kiek neveikė, tad bet kada galėjo teleportuotis kur panorėjęs. Melburno nebuvimas galbūt reiškė ir tai, jog jis vis dar gyvas, o Tasdaras nesirodo, nes trokšta jį įveikti dėl to, kad buvo taip niekšingai išduotas.
Net ir tokios mintys netrukdė Neptūnui kautis, jis tai darė automatiškai, vos priešininkams iššokus priešakyje, o tuos, kurie puldavo iš kitų pusių, tiesiog pajausdavo. Ir galiausiai, kai atrodė, kad galo iš tiesų nėra, iš tolo jau išvydo vartus. Beliko iki jų nusigauti ir sprukti, kad ir kaip nepatiko ši mintis, bet saugiai išgabenti lazdą buvo svarbiausia. Galbūt po to jis galės grįžti ir padėti Melburnui, jeigu jis dar gyvas. Deja, nematomumo burto dabar naudoti negalėjo, ir net jei pasitaikytų proga, turėjo per mažai energijos, tad teko brautis jėga. Tuo metu stiprus smūgis išvertė jį iš kojų. Neptūnas staigiai apsigręžė, norėdamas kilti nuo žemės, o į jį jau lėkė net keli kalavijai. Berniukas ištiesė ranką, mėgindamas suformuoti apsauginį skydą, tačiau priešais jį plykstelėjo sidabrinė šviesa ir užuot perskrodę jį, kalavijai įsirėžė į ją, į visas puses paskleisdami žiežirbas.
Neptūnas net aiktelėjo iš nuostabos, supratęs, jog tai magiškas užtvaras, tik kas jį sukūrė? Pakreipęs galvą įsmeigė žvilgsnį į pasirodžiusią figūrą ir iškart ją atpažino. Ištiesusi rankas į šonus, Arela laikė skydą, kuris supo ne tik ją, bet ir jo brolius bei šalia stovintį Melburną. Stipri vėjo banga į visas puses taršė jos plaukus ir ilgą baltą suknelę plačiomis rankovėmis, tačiau ji laikėsi tvirtai, niekam neleisdama paveikti skydo. Neptūnas jau visai nebesuprato, kodėl ji kartu su jais ir kaip čia pateko. Nejaugi kas nors iš jų ją išsikvietė, kad padėtų?
– Negaliu ištisai jo taip kurti, turime eiti į priekį, – pasisukdama į Melburną tarė Arela.
– Viskas gerai, panaikink jį ir kausimės toliau, – atsiliepė šis ir jau kreipėsi į kitus. – Ruoškitės!
Moteris nuleido rankas, ir sublykčiojęs keletą kartų, skydas galiausiai išnyko. Jų pusėn iškart ėmė plūsti sargybiniai, tad kiekvienas puolė taip, kaip įstengė. Tronheimas naudojosi savo lazda, iš kurios vis pasklisdavo violetinė šviesa, karts nuo karto nušviesdama apylinkes, o Melburnas savo ginklo neturėjo, todėl taip pat, kaip ir visi kiti likę, pasitelkė psi energija. Tik vienintelis Neptūnas naudojo kalaviją, taip sutaupydamas savyje šiek tiek magijos, nes nežinojo, kiek dar laiko tęsis šis mūšis, tad galbūt jos prireiks vėliau. Jis džiaugėsi, jog Melburnas gyvas, ir pats negalėjo tuo patikėti, o ir papildoma pagalba situaciją nukreipė jų naudai. Arela taip pat laikėsi netoliese, ne kartą įveikdama sargybinius, kurie puolė ir jį. Berniukas nebuvo tikras kuo, bet ji atrodė pasikeitusi, net ir judesiai kitokie, tarsi puikiai žinotų, ką tiksliai kur daryti, o ta iš jos sklindanti energija... dar nieko panašaus nebuvo jautęs ir tai jį truputėlį sutrikdė.
Tačiau tą sutrikimą netrukus nustelbė naujai užgriūvantys įvykiai. Neptūnas nieko nesuprasdamas stebėjo, kaip sargybiniai ėmė trauktis iš kelio, tarsi būtų kažko išsigandę, ir jo kalavijas po truputį nusviro. Bendražygiai taip pat sustingo savo vietose, nukreipdami žvilgsnius Tamsos karalystės vartų pusėn. Iš pradžių jis nepastebėjo, bet kuo daugiau sargybinių traukėsi į šoną, tuo aiškiau darėsi, kas čia vyksta. Jų link, su plačia šypsena veide, į priekį iš lėto žengė Tasdaras, ištiesęs ranką į sargybinius ir rodydamas jiems nebepulti. Aplinkui įsitvyrojo įtampa. Niekas negalėjo pasakyti, kas nutiks toliau. Galbūt todėl visų sielas buvo užplūdęs siaubingas nerimas ir niekas nežinojo, kada jis nuslops.
ESTÁS LEYENDO
Demono vaikas (VIII dalis)
FantasíaNetikėta Arelos mirtis sukrečia Raveną iki sielos gelmių, tačiau ji neketina taip paprastai pasiduoti ir ruošiasi keliauti į Užmaršties pasaulį, jog išgelbėtų ten vis dar įstrigusią seserį. Tik tam, kad tai padarytų, jai reikia nueiti sunkų kelią ir...
