Demono vaikas (VIII dalis)

Devintas skyrius. Pražūtingas žingsnis (1)

– Negaliu patikėti, kad po tiek laiko pagaliau nusprendei pasiryžti, – prisėsdama šalia Neptūno džiaugėsi Leida. – Tik kodėl taip ilgai delsei? Kodėl nepasikvietei savo brolių čia anksčiau?

– Tiesiog užtrukau, kol juos suradau, – gūžtelėjo pečiais jis. – Tronheimas nesiima jokių veiksmų, kad atgautų savo lazdą, bet jei susiburtume visi drauge, galbūt mums pavyktų sugalvoti, kaip įsibrauti į Tamsos tvirtovę nepastebėtiems. Tereikėtų nutaikyti tinkamą progą, nes pastaruoju metu ten vyksta visokie neramumai ir vartus saugoja tik dar daugiau sargybinių.

– Nekantrauju, kada galėsiu susipažinti su Tronheimu ir Alebastru, – suplojo rankomis Azalija. – Jei gerai pamenu, turi dar vieną brolį, ar ne?

– Taip, Arėją, tačiau jis dar gyvena su tėvais, o su jais susipažinsime šiek tiek vėliau, kai apsilankysime Dangiškuosiuose rūmuose.

– Taigi, – sunkiai atsidusdamas pritarė Febas, įsitaisydamas šalia žmonos. – O kada planuoji ten vykti?

– Nežinau, pirmiau pasikalbėsiu su broliais ir susitarsime. Jie taip pat norėtų aplankyti tėvus, nes ir patys retai juos mato, juk privalo prižiūrėti Praeities ir Ateities vartus.

– Bet kodėl jie? Kas išrinko juos, kad tuos vartus saugotų? – suraukė antakius Azalija. – Ar tuo negali užsiimti kas nors kitas?

Prieš atsakydamas, Neptūnas patogiau įsitaisė kėdėje, atsiremdamas į minkštą atlošą.

– Tiesą pasakius, vartų saugotojai eina iš kartos į kartą. Prieš tai saugotojas buvo mūsų tėvas.

– Palauk, juk jų turi būti du, – pastebėjo Leida. – Kuris buvo Persėjas? O kas prižiūrėjo kitus vartus?

– Na, mano tėvas buvo Ateities vartų saugotojas, bet taip jau nutiko, kad nei jo brolis Gordonas, nei sesuo, apie kurią nieko nežinau, negimė su Pažymėtojo žyme, todėl laikinai jam teko prižiūrėti ir Praeities vartus. Laimė, vėliau mano tėvams gimė du sūnūs, abu turintys tas žymes.

– Ką turi omenyje, kalbėdamas apie Pažymėtojo žymę? – pasitaisė akinius Febas.

– Kiekvienas vartų saugotojas gimsta su simboliu ant dilbio. Tai tarsi tatuiruotė, saulės simbolis rodo, kuris iš vaikų yra Ateities vartų saugotojas, o mėnulio – kuris Praeities. Kai senasis saugotojas perduoda savo pareigą palikuoniui, simbolis nuo jo rankos išnyksta.

– O kas nutinka, jeigu šeimoje negimsta nė vienas vaikas su simboliu? Jeigu prieš tai vieno saugotojo nebuvo, vadinasi, yra tokia galimybė, ar ne?

– Žinoma, tad tokiu atveju belieka tik laukti naujos kartos ir senieji saugotojai atlieka savo darbą ilgiau. Nesu tikras, kas nutinka, jei saugotojai negimsta ir kitoje kartoje, nors galbūt taip nebūna, kitaip jau seniai neturėtume, kas tuos vartus saugotų. Be to, mūsų giminė labai plati, saugotojai gali gimti nebūtinai iš Persėjo, bet ir iš Gordono ar jų sesers pusės.

– Suprantu, – linktelėjo vyras. – Bet tai netgi reiškia, kad saugotoju gali tapti vienas iš tavo vaikų, jeigu ateityje jų turėsi?

– Taip, baimintis nėra ko.

– Norėčiau kada nors tuos vartus pamatyti, – atsiremdama alkūnėmis į stalą nejučia prisipažino Azalija.

– Deja, niekas nėra jų matęs ir niekada nematys, – nuliūdino ją Neptūnas. – Kaip tuos vartus atverti ir kur tiksliai jie yra, žino tik patys saugotojai, o kitiems pro juos eiti nevalia, nes keliavimas laiku griežtai uždraustas dievų. Tų saugotojų darbas ir yra pasirūpinti, jog niekas tų vartų neatrastų ir nebandytų žaisti su laiku. Žinoma, būna ir išimčių, bet tada saugotojas turi aukoti savo gyvybę ir vartai lieka nesaugojami. Kartą labai seniai taip jau buvo nutikę.