Hope Hotel

8

-Tu tikrai niekam nesakysi kas aš?,-prisimerkus perklausiau.

-Prisiekiu Hope.

Linktelėjau jam. Nuslydau nuo stalo ir patraukiau svetainės link.

-Vaistinėlė spintelėj virš kriauklės!

Šuktelėjusi įėjau į svetainę. Sudribau į pirmą sofą. Pažvelgiau į nueitą kelią kurį žymėjo kraujo balutės. Teks išvalyti.

-Kas tavo kojai?,-pasidomėjo Harry.

-Laimės ieškojau tarp šukiu,-mestelėjau.

Į svetainę įėjo Liam. Priėjęs orie Zayn pradėjo bintuoti jo ranką. Atsistojau nuo sofos ir iš vaistinėlės pasiėmiau peroksido vandenėli , bei bintą. Atsisėdusi atgal pradėjau tvarstytis žaizda , kuri nebuvo tokia jau menka , kaip maniau. Kvėpavau kuo giliau. Negalėjau pakęsti kraujo. Kai baigiau bintuotis koją suskambo mano telefonas. Pasiėmusi jį iš rankinės nustebau pamačiusi , jog man skambina mano sekretorė.

-Hope klauso,-ramei tariau.

-Kokia?

-Jūsų apartamentai buvo susprogdinti.

Suraukiau antakius. Aš tikriausiai blogai nugirdau.

-Milani man pasigirdo ar tu tikrai pasakei susprogdinti?

-Jums nepasigirdo.

-Dėl Dievo meilės ar niekas nenukentėjo?

Kol kalbėjau moviausi basutes ir kroviausi daiktus.

-Mergaitė gyvenanti su jumis yra lengvai sužeista.

-Kaip suprasti lengvai sužeista?

-Nubrozdinta ranka ir menka žaizda rankoje. Ji atidarė duris tada ir sprogo bomba. Kažkas užminavo kambarį , bet nenorėjo , kad jūs mirtumėt , tik pagązdino. Iškviečiau policiją ir rangovus , kad galėtu imtis darbo.

-Tegul policininkai patikrina mano kabinetą , bei kazino. Ir visas mašinas , visas iki vienos stovinčias garaže.

-Žinoma panele Hope.

-Būsiu po 15 minučių.

Padėjau ragelį. Numetusi telefoną į rankinę nubėgau į antrą aukštą. Koja vis dar labai skaudėjo , bet neturiu laiko gaišti , kažkoks psichas nori susprogdinti mane. Atrakinusi savo kambario duris nulėkiau prie spintos. Išsitraukiau džinsus ir maikutę. Bei apatinį trikotažą. Nedvejodama persirengiau. Plaukus surišau į netvarkingą kuodą. Užsimečiau švarkelį. Iš stalčiaus ištraukiau antrą pistoletą. Nubėgusi prie durų užrakinau jas ir nusileidau laiptais. Įbėgau į svetainę.

-Kuris nors mokate naudotis ginklu?,-skubiai paklausiau.

-Visi mokame , mus apmoko , kad iškilus reikaliui galėtumėm apsiginti,-paaiškino Harry.

Padaviau jam pistoletą.

-Kažkas susprogdino mano apartamentus - viežbutyje. Tas kažkas gerai žinojo , kad tokiu laiku pareisiu į kambarį. Bet vietoj manęs parėjo Waliyha. Kai ji atidarė duris kambarys sprogo. Mergaitei nieko nenutiko. Viskas buvo suplanuota taip , jog likčiau gyva , bet įbauginta. Policija dabar tikrina visa viežbuti ir saugos kameras. Galit likti čia arba važiuoti su manimi. Kaip bebūtu kelia atgal rasit.

Pasukau durų link. Nedvejodama patraukiau link mašinos. Nėra laiko gaišti. Kai sėdau į mašiną atsidarė keleivio durelės ir ten įsėdo Malik.

-Tu važiuoji greičiau , o ten yra mano sesutė.

Nieko netarusi užvedžiau mašiną. Važiavau smarkiai viršydama greitį , stengiausi kuo greičiau atsidurti viešbutyje. Malik visą laiką tylėjo. Po 17 minučių pastačiau mašiną prie viešbučio ir nedelsdama iššokau iš jos. Malik sekė mano pavyzdžiu. Kai ėjome pro duris pasigirdo sprogimo garsas. Nuo sprogimo kritau ant žemės Zayn šalia. Ausyse spengė. Girdėjau žmonių riksmus. Lėtai atsisėdau ir apsidairiau. Mano mašina degė. Žmonės aplink slėpėsi. Patarnautojas kuris turėjo nuvaryti mašiną sužeistas gulėjo netoli jos. Lėtai atsistojau sukosi galva. Priėjusi prie patarnautojo pritūpiau ir bandžiau užčiuopti pulsą. Negyvas. Nurijusi seilias , nužvelgiau jį. Visur buvo kraujas. O kraujo klane baltas lapelis kuris buvo įlaminuotas. Drebančiais pirštais paėmiau jį. Dideliomis juodomis raidėmis buvo atspausdinta."TAI TIK PRADŽIA PANELE HOPE".