Hope Hotel

2.53

Berniuko drebantis kūnas prigludo prie mano sušalusios krūtinės. Per skausmus apglėbiau drebantį Reiną. Jo verksmas užpildė patalpą. Vos tvardžiausi nepravirkusi. Negalėjau patikėti tuo kas dabar vyksta. Jie pagrobė Reiną kuris nieko nepadarė , berniuką kuris jiems nenusikalto. Negalėjau leisti jiems jo nužudyti , bet neturėjau jėgų pabėgti iš čia. Mano brolis leisgyvis gulėjo kitoje patalpos pusėje. Jam iš šono nevaržomai tekėjo kraujas. Jo širdies plakimas lėtėjo ir neaišku kiek ilgai jis dar gyvens. Aš buvau prirakinta ir supančiota. Kaip galiu kažką apsaugoti , jei nesugebu net pati išsivaduoti.

Užmerkusi akis stengiausi kvepuoti kuo lygiau ir ramiau. Galvoje kaupėsi skausmas. Vien nuo minties , kad teks pamatyti savo brolio mirtį norėjosi susigūžti. O dabar dar ir šis berniukas kuris tapo man , kaip sūnus. Negalėjau...

-Reinai nurimk Kai mus suras,-sumurmėjau.

-Ne... Ta moteris...Ji paliko lapelį , kad tu pasiėmiai mane ir išvykai namo... Kad nenorėjai tekėti už...

Neleidau jam pabaigti ir priglaudžiau berniuką prie savęs. Nejau Kai patikės tuo lapeliu. Aš jam pažadėjau tekėti už jo. Jai tas vaikinas iš ties patikės , kad pabėgau... Tada mes žuve. Niekas daugiau manęs neieškos buvau reikalinga tik Niall ir Kai... O dabar nebesu reikalinga niekam.

Skausminga tuštuma rangėsi širdyje grasindama išsiplėsti per visą kūną. Ta tuštuma. Tai jaučiau ir tada , kai Zayn mane paliko. Baimė. Taip dabar jaučiau ir ją , bet tai nebuvo baimė , jog mirsiu. Jau susitaikiau su tuo. Tada , kai atsiuntė mamos kūno nuotraukas , jau tada žinojau , kad ateis ir mano eilė mirti , tad nebijojau to. Ši baimė buvo kitokė. Savanaudiška.

Bijojau , kad daugiau nebepamatysiu to rudaplaukio vaikino kuriam pavyko pavokti mano širdį , net nesistengent. Dėl graikų dievo paaukočiau viską. Negalėjau net pagalvoti , kad nebepamatysiu jo. Jis... Jam priklausė mano širdis ir ranka. Jai negaliu pati ištrūkti , tai nereiškia , kad negaliu padėti ištrūkti kitiems. Jau geriau mirsiu besistengdama , nei nieko nedarydama.

Lėtai atitraukiau Reiną nuo savęs. Berniukas raudonom akim žvelgė į mane. Jo akys atrodė išsigandusios , kaip triušiuko. Paliečiau jo plaukus , pakštelėjau į kaktą ir nužvelgiau jį visą ieškodama sužeidimų. Jis atrodė sveikas. Pakėliau akis į viršuje esančius langelius. Jai man pavyktu išsilaisvinti , tada turėčiau pasiekti langelį jis atsidaro , tad nereikės jo išdaušti. Berniukas buvo smulkus jai tik pavyks jis pabėgs. Bent vienas iš mūsų bus saugus. Bet pirmiausia reikia pasirūpinti savo broliu.

-Reinai ar gali man padėti? Nusiramink. Nueik prie mano brolio ir patikrink ar jis smarkei kraujuoja. Ar gali tai padaryti?

Berniukas giliai kvėpuodamas pažvelgė į blondiną gulinti ant grindų. Jis linktelėjo ir lėtais žingsniais patraukė link gyvybęs ženklų nerodančio brolio. Reinas nedrąsiai priklaupė prie Niall. Jo drebančios rankos pakėlė brolio maikutę. Vaikis atsisuko į mane baimės kupinom akimi.

-Jis smarkei kraujuoja?

Rudaplaukis linktelėjo. Pakviečiau jį atgal prie savęs. Pakėliau suknelės kraštą ir iš visų jėgų jį įplėšiau. Stengiausi padaryti kuo ilgesnį tvarsti , kad būtų galima apvinioti aplink Niall žaizdą ir pristapdyti kraujavimą. Padaviau tvarsti berniukui. Jis nieko nesakęs vėl pakilo ir nuėjo prie brolio.

Stebėjau vaikio veiksmus. Atrodė lyg jis stengtusi kuo atsargiau tvarstyti Niall. Jam buvo sunku , bet jis nepasidavė visai , kaip ir jo brolis. Jaučiausi lyg stebėčiau ne Reiną , o Kai. Vaikiną kurio nebepamatysiu. Žinojau , kad mirsiu čia. Tokia realybė. Galiu išgelbėti Reiną , jai pavyks atrakinti pančius. Taip pat galiu padėti broliui iki kol atvyks policija , bet pati nepajėgsiu išsigelbėti. Jau geriau pasiaukosiu , nei matysiu , kaip kuris nors iš jų mirs mano akyse.