Hope Hotel

10

Visiems pasišalinus iš kabineto likau viena su vaikinais. Tik dabar pastebėjau prie Liam prigludusia rudaplauke. Ji gyvybingai šypsojosi Waliyha kuri vis verkė manydama , kad dabar ji prisivirė kaip reikiant košės. Įsijungusi kompiuteri patikrinau ar yra laisvų apartamentu. Žinoma jų nebuvo , kaip įprasta. Pakėliau akis į sėdinčius kabinete. Atrodo visi nebežinojo ką daryt. Niekas neturėjo ką pasakyt. Pirmoji prabilo Waliyha.

-Aš atsi...

-Waliyha neturi už ką atsiprašyt. Tikriausiai visi suvokiat , kad likti viešbutyje negalit , nes bet kas , na beveik bet kas , gali patekti į jūsų kambarius. Kol nežinome kas tiksliai tas žmogus negalite likti čia ...

-Tai kur mums siūlai eiti?,-kiek piktokai tarė Harry.

-Ji ruošiasi mus išmesti į gatvę,-diagnozavo Zayn.

Kilstelėjau antakį. Surinkau policininko numerį. Kai jis atsiliepė iš kart pranešė , jog mano namas saugus. Taip taip aš turiu dviaukšti namą kuriame gyvenu viena. Daugumai jis net nepanašus į namą. Tai tarsi Pilaitė. Aptvertas mėlynų rąstu tvora ir apsaugota pačia moderniausia apsaugos sistema. Tai mano tvirtovė , bet pati kažkaip užviriau šią košia , tad dabar teks juos įsileisti į savo pasaulį.

-Nei į gatvę , nei į benamių namus nesiruošiu jūsų siųsti. Pagyvensit pas mane kol viskas baigsis.

-Tu turi namus , bet gyveni savo viešbuti???,-pasipiktinęs tarė kudlius.

-Sausio mėnuo yra labai intesyvus , tad neturiu laiko važinėtis namo. Taip visad gyvenu savo namuose. Eikit susikrauti daiktus po pusvalandžio išvažiuojam susitiksim vestibiulyje. Gal kuris mokate vairuot , bet dabar esat be mašinos? Mano ranka man neleidžia vairuot.

-Zayn,-greit ištarė mergina prie Liam.

Iš stalčiau ištraukiau savo mercedes jeep raktelius. Mestelėjau juos Malik. Jis sveikąją ranka juos vikriai pagavo. Turi gera reakcija.

-Susitiksim po pusvalandžio.

Visi išsisklaidė likome tik aš ir Waliyha. Nusišypsojusi jai atsistojau ir apkabinau mergaitę. Ji priglaudė skruosta man prie krūtinės ir pradėjo raudoti. Glosčiau jos nugarą. Tylėjau nieko nesakiau. Waliyha garsiai sukukčiojo.

-Zayn ant manęs nežmogiškai pyksta,-sukukčiojo ji.

-Zayn yra kvailys , jis pyksta ne ant tavęs , o ant manęs , nes peršoviau jam ranką ir įvėliau tave į šias nesąmones.

-Tu... Jam peršovei ranką?,-nustebusi sumikčiojo.

-Na tiksliau būtu sakyti , kad tik įdrėskiau , o tai padariau tik dėl to , nes jis pats prisiprašė.

-Tu pati drąsiause mano sutikta mergina. Ar...ar galiu tave vadinti savo drauge?,-susidrovėjusi paklausė.

-Žinoma Wali.

Po pusvalandžio kartu su Waliyha nusileidom į vestibiulį. Prie durų rikiavosi begale paparacų. Užsidėjau akinius nuo saulės ir skrybelaite. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Niekad nemėgau žurnalistų jie visad kažko prisigalvodavo. Nenorėjau su jais susidurt , bet jai nepasirodysiu jie pradės skleisti išgalvotas istorijas. Prie manęs priėjo vaikinai su savo daigtais. Žinoma , mes su Waliyha neturėjom nieko , nes į kambarį draudžiama eiti. Dar kart giliai įkvėpiau ir daviau apsauginiui ženklą. Jis atidarė duris ir kartu su vaikinų apsauginiu pradėjo skinti kelia iki mūsų mašinų. Kai buvome pačiame fanų ir paparacų viduryje kažkas sugriebė mane už rankos ir timptelėjo atgal. Greitu judesiu atsisukau į žmogų kuris tai padarė. Prieš mane stovėjo maždaug Waliyha amžiaus mergina. Jos veidą buvo padengęs gan nemenkas sluoksnis pudros. Ant jos maikutė puikavosi visi vaikinai. Ohh tai jie grupė "One Direction". Mergaitė skėlė man antausi. Nurijau norą trenkti jai atgal. Nusiėmiau akinius ir pažvelgiau į ją paniekinamu žvilgsniu.Pasilenkiau prie jos ir tyliai sušnabždėjau.

-Suvok tu maža nenuorama , jie niekad nebus nei tavo , nei kurios nors kitos kuri bus jaunesnė nei dvidešimties , jie ne pedofilai.

Atsitraukusi vėl užsidėjau akinius. Mergina kunkuliavo iš pykčio. Nepajėgdama susivaldyt pastūmė mane iš visų jėgų. Neišlaikiusi pusiausviros kritau , bet ne ant asfalto , o į kažkieno rankas. Jau po akimirkos stovėjau ant kojų ir buvau apkabinta per liemenį. Pakėliau akutes į viršų. Zayn žvelgė į merginą primerkęs akis.

-Hope tau viskas gerai?,-prikimusiu balsu pasiteiravo jis.

Aplink spragsėjo paparacai , jie vis klausinėjo vieno ir to pačio ar aš ir Malik esame pora.

-Man viskas gerai.

Kaip visad ramei atsakiau. Nemanau , kad reiktu kelti sceną vien dėl to , kad ta mergaitė neturi proto , tad bus geriausia neprasitarti , kad jai tragiškai skauda ranką ir deginą skruostą grįžusi namo galės viską pamiršti , nėra reikalo daryti pasaulinės problemos. Zayn iš aukšto pažvelgė į merginą. Tada prabilo lediniu balsu lyg karalius kaliniui skelbtų nuosprendį.

-Atsiprašyk Hope.

-Ji pati to prisiprašė,-vos neverkdama tarė.

-Ką ji tau padarė , kad turėtum teisę ją mušti?,-atsistojęs prie manęs paklausė Harry.

-Ji kalta , kad Zayn sužeistas,-suverkšleno.

-Tik pats Zayn kaltas , jog pasitaikė ne laiku ir ne vietoje. Hope nesprogdino bombos,-ramei pareiškė Liam.

-Bet ji buvo skirta jai.

-Taip , bet ji nesprogdino , tad ji nėra kalta,-šaltai pasakė Harry.

-Ji sužeidė Zayn.

-Mes jau...

-Aš mačiau , kaip ji šovė į Zayn!!!,-suriko neištvėrusi mergaitė.

Malik jau norėjo kažką pasakyt. Paliečiau jo ranką ir pasitraukiau nuo jo. Priėjau prie mergaitės ir atsistojau taip , kad būčiau tiesiai prieš ją.