Hope Hotel

17

Vaikinas tik linktelėjo. Priėjęs prie mūsų atsargiai pakėlė miegančia mergaitę ant rankų. Ji prisiglaudė prie jo ir juodaplaukis pabučiavo jos pakaušį. Tai buvo taip miela.. Niall man taip niekad nedarydavo. Išleidau atodūsį. Pažvelgiau į ant sienos kabantį laikrodi. Jau po vienuolikos.

-Louis susirasit laisvą kambarį. Porshe jai tave priima Zayn gali likti. Na o kiti jau esat čia miegoje. Ir jai kas netingit paduokit man ramentus jie yra sandeliuke po laiptais.

Louis atsistojo. Grįžo po minutės kartu su Malik. Paėmiau iš jo ramentus ir atsistojau.

-Eikit į savo kambarius ar kažkur kur tik norit. Aš šalinuosi į savo darbo kambarį.

Niekas nieko nesakė. Lėtais žingsniais su ramentais pajudėjau savo darbo kambario link. Tie ramentai ten guli jau ilgą laiką , taip ir maniau , kad ateis diena kai man jų prireiks. Dėdama penktą žingsnį nebejaučiau po kojomis grindų. Mane persimetęs per petį nešė Malik.

-Po velnių Zayn Malik nuleisk mane ant žemės!,-surikau.

-Pasvajok Hope.

-Aš tave nudėsiu.

-Tau pirma reiks pasveikti tada galėsi nudėti ką tik nori.

-Aš sveika!

-Tu susiūta,-nusijuokė jis.

-Nepamiršk , kad ir pats esi sulopytas,-prunkštelėjau.

-Balandėliai jūs jau internete!,-suriko Harry.

-Harry Styles jai neištrinsi tos nuotraukos aš tave nudėsiu antra!!!

-Hope nusiramink išgyvensi tu , juk didelė mergaitė,-pliaukštelėjo man per užpakali Zayn.

Kilstelėjau antakį. Tai šis kvailys mano , kad jai nesugebu normaliai paeit nesugebėsiu ir nuskausmint jo. Na pažiūrėkim ar ilgai jis mane paneš. Stvėriau jam už subintuotos rankos ir pradėjau ją spausti. Zayn nusikeikė ir numetė , tiesiogine ta žodžio prasme, mane ant grindų. Susitrenkiau galvą į sieną. Smarkiai užmerkiau ir atmerkiau akis. Vaizdas liejosi. Kažkas pritūpė prie manęs ir paplekšnojo man per skruostą. Kaip mat atsigavau. Prieš mane tupėjo Eleanora ir Danielle. Atsisėdau sukandusi dantis.

-Kitą kart Zayn tik paliesk mane ir suluošinsiu tave visam gyvenimui tu sumautas šunsnuki,-šaltai tariau.

-Prakeikta kalė,-drėbė jis.

-Egoistas.

-Benamė!!!

-Asile , tai tu benamis gyveni pas mane,-vos tvardžiausi.

-Tu net neturi tikro vardo! Nenustebčiau , kad pardavinėji save!

-Pardavinėju tik savo viešbučio kambarius kuriuose tu dulkiniesi su kekšėm.

-Tu esi niekam nereikalinga nusmurgelė! Tu net neegzistuoji!,-suriko jis.

-Pasikartosiu. Kai mane bučiavai maniai visai kitaip. Nevisprotis.

-Nereikalinga šiukšlė!

-Nereikalingas teroristas,-nepagalvojusi tariau.

Malik metėsi link manęs , bet Louis ir Liam jam užstojo kelią. Remdamasi į sieną atsistojau. Išsitiesiau visu ūgių ir iškėliau smakrą. Pažvelgiau į Zayn iš aukšto.

-Perspėju tave Zayn su manimi nepažaisi. Jai nesuvaldai savo hormonų eik pas kekšes , bet nedrįsk liesti manęs. Aš nedraugauju su Niall draugais.

-Tu atsiimsi!

-Stok į eile kvailį.

Apsisukusi nušliaužiau į savo darbo kambarį. Vos spėjau užrakinti duris kritau ant grindų be sąmonės.

Prabudau nuo savo pačios klyksmo. Greit atmerkiau akis. Prieš mane buvo vien saulės šviesos nušviestas darbo kambarys. Pati gulėjau ant grindų. Koja skendėjo kraujyje. Atsirėmiau į duris. Pakėliau sijoną , kraujas jau nebetekėjo. Kažkas garsiai nubėgo laiptais ir artėjo link mano darbo kambario durų. Beldimas į jas.

-Kas?,-tariau.

-Tau reikia tai pamatyti,-kiek išsigandusi tarė Dani.

Remdamasi į duris atsistojau ir atidariau jas. Danielė jau laikė ramentus. Paėmusi juos pradėjau žingsniuot su ja į antrą aukštą. Su skausmais užlipusi laiptais patraukiau link savo kambario kur mane ir vedė Daniellė. Pažvelgiau į grindis staptelėjau. Jos buvo subraižytos kažkuo panašiu į grėblį? Wtf? Pažvelgiau į Dani ji tik laukė kol eisiu toliau. Sekiau ją. Sustojom ties mano kambario durimis kurios atrodė baisiai. Jos buvo iškapotos. Grindys po kojomis susvyravo. Ant išdaužto lango kabojo Niall plakatas ir kažkas buvo užrašyta. Atidariusi sulūžusias duris įžengiau į kambarį. Jis buvo tvarkingas. Prišlubavusi prie lango pažvelgiau į užrašą. "Panele Hope nejau pamiršote savo brolį?". Nuplėšiau plakatą nuo lango. Po velnių. Atsisukau į Danielle.

-Kas dar tai matė?,-ramei paklausiau.

-Tik aš , bet aš ir taip , tai žinojau. Nesijaudink niekam to nesakysiu.

-Ačiū,-atsidusau.

-Ką manai daryti?,-paklausė ji.

-Šis vaikinas ar mergina yra kvailas , nes nepastebėjo vieno menko dalyko šiame kambaryje.

-Kokio?,-smalsavo.

-Kamerų. Apie mano kambario kameras nėra niekur paminėta , nes aš visad jas slėpiau.

-Tai tu nori pasakyti , kad mes sužinosim kas tas žmogus?

-Taip.