Hope Hotel

2.16

Merginos dalys bus su klaidom , nes rasau be akiniu ir nematau puses to ka rasau , o akiniai bus tik menesio gale , o lesiu nesiot negaliu. Dekui uz supratinguma. 

....................................................................................................................................

-Man taip pat malonu su jumis susipažinti Suho.

Šypsojausi vaikinui kuris žvelgė į mane pilnomis susižavėjimo akimis. Niekaip negalėjau įsivaizduoti ,kaip toks vaikinas galėtu dirbti su Kai. Jie atrodė tokie skirtingi. Suho visa laika šypsojosi ir jo akys spinduliavo šiluma , o Kai visad vaikšto susiraukęs ir nepatenkintas pasauliu jam viskas netinka. Atordo lyg pasaulis būtu jį nuskriaudęs todėl dabar jis pasiryžęs nuskriausti visus aplink. Bet tai visai nesiderina su jo profesija.

Pažvelgus į Suho buvo lengva įsivaizduoti angelą. Jo blondiniški plaukai netvarkingai krito ant šviesios veido odos. Žydros akys , kaip ir minėay degė angelišku linksmumu. Vaikinas šypsojosi ir atrodė toks malonus. Bet tuo pačiu ir stiprus. Na reiktu atsižvelgti ir į tai , kad per jo juoda maikutę matėsi raumenys. Jis ir Kai dėvėjo visiškai skirtingas aprangas. Kai visad marškiniais , juodais džinsais arba kostiuminėm kelnėm. O šis vaikinas dėvėjo juodus marškinėlius , paprasta švarką ir mėlynus paplyšusius džinsus.

Suho tikriausiai pajuto , kad ji nužiūrinėju , nes nusijuokė ir prakalbo.

-Gal reikia pagalbos nulipant laiptais?

-Būtų begalo malonu.

Šypsodamas vaikinui perdaviau jam ramentus. Jis tvirtai apkabino mano liemenį ir perėmė beveik visą mano svorį.

-Atsargei tik nenukrisk nuo laiptų,-perspėjo jis.

-Būtų nepirmas kartas , kai New York'e nukrentu nuo laiptų,-nusijuokiau.

-Tai taip ir susilaužei koja?,-pažvelgė į mane.

-Taip. Pirma dieną , kai atvykau į New York'ą. Atvažiavau pas Kai - atvežiau jo jaunėlį brolį. Mes susiginčyjom ir tiksliai nepamenu ar jis mane pastūmė ar aš pastūmiau jį , bet viskas baigėsi tuo , kad aš nukritau nuo laiptų.

-Įprastai jis taip nesielgia. Nesu matęs Kai skriaudžiančio moters,-sutrikęs gynė draugą vaikinas.

-Vaikinai jau seniai nelaiko manęs moterimi. Jie jaučia potraukį mane skriausti...

Nutilau. Laiptų apačioje stovėjo Kai. Jis žvelgė į mus primerkęs akis. Nieko jam nesakiau ir nulipau nuo paskutinio laiptelio. Atsisukau į Suho. Vaikinas padavė man ramentus ir prilaikė kol tvirai atsistojau pasirendama ramentais. Šyptelėjau jam.

-Buvo malonu su tavimi susipažinti ir ačiū tau už viską Suho.

Pasilenkusi pakštelėjau jam į skruostą. Atsitraukusi net nežvilgtelėjau į Kai. Patraukiau mašinos link. Girdėjau , kaip vaikinas man šuktelėjo „iki pasimatymo".

Priėjusi autimobilį patikrinau ar durys atrakintos mano laimėj jis buvo jas palikęs atrakinęs. Tikriausiai pamatė , kad manęs nėra šalia tik tada , kai buvo prie automobilio. Padėjau ramentus ant galinės sėdynės. Pati atsisėdau į keleivio vieta šalia vairuotojo.

Pajungiau muziką. Tas vaikinas klausėsi labai keistos muzikos. Na juk negaliu perjunginėti jo muzikos vis dėl to čia jo automobilis.

Kai stovėjo prie laiptų ir apie kažką kalbėjo su Suho. Suho vis žviltelėdavo į mašiną kurioje sėdėjau ir šyptelėdavo man. Praėjus 10 minučių nuo tada , kai įsėdau į automobilį pradėjau galvoti , kad būčiau geriau išsikvietusi taksi ir grįžusi su juo namo. Dabar sėdžiu mašinoje ir klausausi muzikos. Na dėl muzikos nebegaliu skustis , nes per radija pradėjo groti asian music tad bent jau yra ko pasiklausyti , bet sėdėti mašinoje uždarytai....